Ramovėnų laisvės kovų muziejus sukaupęs
vertingą ir neįkainojamą istorinę reikšmę turinčią
medžiagą, susijusią su rezistencine kova.
Muziejuje eksponuojami retesni ir unikalesni
eksponatai - vėliavos, ordinai, medaliai.
“Ramovė” – Lietuvių veteranų sąjunga. 1950 m.
vasario 26 Čikagoje iniciatorių grupės
susirinkime buvo nutarta įkurti lietuvių karių
sąjungą. Sąjunga oficialiai buvo įkurta 1950 m. balandžio 2 d., kada steigiamasis
susirinkimas priėmė laikinąjį statutą. Pirmininku buvo išrinktas gen. P. Plechavičius.
Sąjungos tikslas: palaikyti ir ugdyti kilnias tradicijas, dėtis prie lietuvių tautos
pastangų laisvei atgauti, profesiškai tobulinti savo narius, rūpintis šelpimu Lietuvos
laisvės kovų invalidų bei Ramovės sąjungos narių. …Pirmasis sąjungos skyrius
įsteigtas Čikagoje 1950 m. gegužės 14 d., sąjunga įregistruota Ilinojaus valstijoje
1956 m. kovo 21 d. kaip Lietuvių Veteranų Sąjunga Ramovė….Kuriantis Jėzuitų
namams – Jaunimo centrui, Ramovėnų centro valdyba, talkininkaujant visiems
sąjungos skyriams, bei šauliams, Kng. Birutės draugijai 1958. XI. 25.dieną atidarė
Laisvės kovų muziejaus skyrių prie Čiurlionio galerijos Jaunimo centre, taip pat 1960
m. prie Jaunimo centro pastatė žuvusiems už Lietuvos laisvę paminklą – architektas
J. Mulokas. (LE t. 24, p. 479-480)
Lietuvių veteranų sąjungos “Ramovė” Chicago’s skyriaus leistame biuletenyje, kurį
redagavo Edm. Vengianskas, A. Reklaitis 1965 m. rašė: ” 1949 m. rudeniop atsirado
Chicago’je keletą mūsų karių, kurie ėmėsi iniciatyvos suburti buvusius lietuvių karius
JAV į vieną karių organizaciją-sąjungą. ….LVS Ramovės uždaviniai mums visiems turi
būti žinomi…” Ramovėnai remia ALT’ą, rašė laiškus ir memorandumus JAV ir kitų
kraštų vyriausybėms dėl Lietuvos laisvinimo klausimo, dalyvavo demonstracijose ir
eisenose protestuojant prieš Lietuvos pavergimą. Leido knygas, rengė susirinkimus,
kultūrines popietes. Chicagoj’e prie Jėzuitų Jaunimo centro (1960 m.) pastatė
Laisvės kovų paminklą, kuris tapo lietuvių susikaupimo, pagarbos, prisiminimų vieta.
Dažnai iškilmingi minėjimai ar valstybinės šventės prasideda gėlių padėjimu, aukuro
uždegimu, mirusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę prisiminimu, bei Šv. Mišiomis
tėvų Jėzuitų koplyčioje. Eilę metų Chicago’s Ramovėnai organizuodavo vėliavų
paradą per Vasario – 16 minėjimus ALT’o organizuojamus Marijos aukštesniojoje
mokykloje. Prie Čiurlionio galerijos Jaunimo centre (tuo metu Mažojoje salėje, 1958
m.) įsteigė “Laisvės kovų muziejų”, kuriame sukaupė daug eksponatų, meno kūrinių,
dokumentų – visą tai kas liudija ir primena lietuvių kovas dėl laisvės. Finansiškai
rėmė žurnalą “Karys”. Šelpė Lietuvos laisvės kovų invalidus, rėmė Vasario – 16
gimnaziją Vokietijoje, aukojo lituanistinių mokyklų išlaikymui išeivijoje. Jaunimo centro
didžiosios salės pasididžiavimas - paveikslai, didžiųjų mūsų tautos vadų portretai yra
padovanoti Jaunimo centrui Ramovėnų. Lietuvos kariuomenės atkūrimo šventės
minėjimo metu 1966 XI 27 d. Lietuvos gen. konsulas dr. P. Daužvardis perkirpo
portretus juosiančią tautinę juostelę, dalyvaujant gausiai susirinkusiai lietuvių
visuomenei, o Neo-Lituanų, ateitininkų ir Jūrų skautų atstovai stovėjo garbės
sargyboje.
Šiuo metu LVS “Ramovės” Chicago’s skyriaus valdybos nutarimu (2001 gruodžio 27
d.), “Laisvės kovų muziejus” su visomis relikvijomis yra perduotas tvarkymui bei
tolimesniam, saugojimui Lituanistikos Tyrimo ir Studijų Centrui, kuris jau daugiau kaip
20 metų puikiai tvarko Lietuvių muziejų, Lietuvių medicinos muziejų, archyvus ir
bibliotekas. Lituanistikos Tyrimo ir Studijų Centras stengsis, kad Ramovėnų “Laisvės
kovų muziejus” būtų lankomas, kad šeštadieninės mokyklos mokiniai galėtų praplėsti
savo istorijos žinias, ir mokslininkai panaudoti Ramovėnų muziejuje sukauptą istorinę
medžiagą savo tyrinėjimams.
LAISVĖS KOVŲ MUZIEJUS
Muziejus buvo atidarytas Lietuvos kariuomenės atkūrimo 40 m. sukakties paminėjimo
metu – 1958 m. lapkričio 23 dieną, iškilmingas atidarymas vyko Jaunimo centro
didžiojoje salėje, buvo atnašautos mišios, po to kalbėjo kun. Kubilius, gen. konsulas
P. Daužvardis, generolas M. Reklaitis, P. Dirkis, L. Šimutis ir kiti Čikagos lietuvių
visuomenės ir kultūros veikėjai.
Pirmasis muziejaus vedėjas buvo majoras Šeštakauskas, pirmosios muziejaus
patalpos - Jaunimo centro žemutinėje salėje.
1960 m. rugsėjo 11 d. Ramovėnai pastatė žuvusiems už laisvę paminklą prie Jaunimo
centro. Paminklo autorius arch. J. Mulokas, paminklą pašventino Vyskupas V.
Brizgys. Paminklo atidarymo iškilmėse dalyvavo J. Kajeckas, Lietuvos pasiuntinys
Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuris atidengė paminklą, kalbą pasakė gen. St.
Dirmantas, tėvas B. Krištanavičius, S.J.. Jaunimo centro didžiojoje salėje meninę
programą atliko Čikagos vyrų choras.
