LITUANISTIKOS TYRIMO IR STUDIJŲ CENTRO TARYBA
LTSC Tarybą sudaro organizacijų, kurios turi gausiausius fondus Lituanistikos tyrimo
ir studijų centre, paskirti arba atstovaujantys asmenys (paspaudę pabrauktą asmens
pavardę įeisite į biografijos puslapį):
Prof. dr. Vytautas Bieliauskas - pirmininkas (JAV Kultūros tarybos atstovas)
Prof. dr. Jonas Račkauskas (garbės pirmininkas)
Dr. Kazys Ambrozaitis - garbės pirmininkas ("Į laisvę" fondas)
Petras Buchas (Amerikos lietuvių taryba)
A.A. Prof. dr. Adolfas Damušis - garbės pirmininkas
Tėvas Antanas Gražulis, SJ (Tėvų Jėzuitų atstovas)
Algis Janušas (Dailiojo meno institutas)
Dalė Lukienė (JAV lietuvių bendruomenės
Krašto valdybos atstovė)
Stasė Petersonienė (Rašytojų draugija)
Loreta Venslauskienė (Žilevičiaus - Kreivėno
muzikologijos archyvas)
Dr. Robertas Vitas (Lietuvių katalikų mokslo
akademija)
LITUANISTIKOS TYRIMO IR STUDIJŲ CENTRO VALDYBA
Dr. Augustinas Idzelis - pirmininkas
Prof. dr. Jonas Račkauskas - garbėspirmininkas
Dr. Robertas Vitas - vicepirmininkas
Skirmantė Miglinienė - archyvų direktorė
Kristina Lapienytė-Bareikienė - vicepirmininkė
Danutė Petrulytė - knygų redakcija, vertimai
Dr. Augustinas Idzelis - Lietuvių genocido tyrimo centro Amerikoje pirmininkas
Petras Petrutis - ryšiai su visuomene, vaizdinių-garsinių priemonių skyriaus vedėjas
Algis Janušas - meno archyvo vedėjas
Jonas Tamulaitis - S. Budrio foto archyvo direktorius
Vytas Beleška - Žilevičiaus - Kreivėno
muzikologijos archyvas
Į VIRŠŲ
LITUANISTIKOS TYRIMO IR STUDIJŲ CENTRO VEIKLOS ISTORIJA
Lituanistikos tyrimo ir studijų centro įkūrimo idėja gimė, kai A. Kantautas pradėjo
ruošti išeivijos leidinių bibliografiją ir rašė laiškus visoms JAV bibliotekoms, muziejams
ir archyvams, klausdamas apie lietuviškus leidinius, Pasaulio lietuvių archyvo (PLA)
direktorius Č. Grincevičius negalėjo atsakyti nė į vieną A. Kantauto laišką, nes
biblioteka, archyvai nebuvo suregistruoti, viskas buvo dėžėse ir padrikose lentynose
bei spintose. Neturėjo tada archyvas tada nei pinigų, nei žmonių, kurie galėtų vesti
apskaitą, ar bent kokį kitokį darbą... PLA viskas buvo dedama ir saugoma Č.
Grincevičiaus nuožiūra ir tik jis vienas žinojo, kur kas yra, nes
viskas buvo palikta ant vieno žmogaus pečių. Kai 1975 m.
pasirodė pirmasis monumentalus A. Kantauto lietuvių
išeivijos literatūros bibliografijos žinynas ir kai nebuvo net
užsiminta apie Pasaulio lietuvių archyvą bei jo rinkinius,
prof. dr. Jonas Račkauskas ir jo bendraminčiai, pradėjo
galvoti, kaip išsaugoti ir sutvarkyti turimą turtą, kad būtų
prieinamas žmonėms ir tyrinėtojams, nes apie tai buvo
šnekama jau daug metų. Tas pats buvo su Žilevičiaus
muzikologijos archyvu, kuris stokojo patalpų, darbo
įrankių ir pinigų. Nebuvo nei telefonų, nei kopijavimo
mašinos, nei kompiuterių. Archyvai buvo tikri istorinės
medžiagos sandėliai. 1975 m. išėjęs 725 puslapių
pirmasis A. Kantauto bibliografijos tomas pažymi, kad iš
PLA negautas atsakymas ir žinių nėra. Tik 1979 m. A. Kantauto
bibliografijos papildymuose pirmą kartą minimas PLA archyvas ir jo rinkiniai, nes jau
tuo metu pradėjo dirbti Lituanistikos tyrimo ir studijų centro (LTSC) bendradarbiai ir
bendraminčiai, vadovaujami prof. dr. J. Račkausko ir dr. R. Vito.
Sprendžiant šią problemą, lemtingas žingsnis buvo žengtas 1980 m. bendradarbiams
ir jų bendraminčiams nutarus sujungti visas lietuvių mokslo ir švietimo organizacijas,
esančias Jaunimo centre, Čikagoje, į bendrą vienetą, o per jį koordinuoti, suartinti
savo veiklą ir darbus, padėti vieni kitiems, teikti informaciją. Tas bendras vienetas -
tai Lituanistikos tyrimo ir studijų centras, įsteigtas 1981 m. Tarp steigėjų buvo dr.
Adolfas Damušis, istorikas Jonas Dainauskas, Pasaulio lietuvių archyvo direktorius
Česlovas Grincevičius, kunigas Vaclovas Gutauskas, SJ, Bronius Kviklys, dr. Arūnas
Liulevičius, prof. dr. Jonas Račkauskas, dr. Robertas Vitas ir kiti.
Svarbiausias LTSC uždavinys - rinkti lietuvių kultūros, literatūros ir istorijos medžiagą,
kad ji nebūtų prarasta ir kad žmonės galėtų ja lengvai naudotis tyrinėjimui.
LTSC darbuotojų ir jų talkininkų užsibrėžti tikslai metai iš metų buvo sėkmingai
įgyvendinami. Dabar, praėjus virš dvidešimt metų nuo LTSC įsikūrimo, galime
pasidžiaugti kilniais užmojais ir pasiektais rezultatais.
LTSC veiklos sėkmę lemia čia dirbantys bei talkininkaujantys
žmonės. Plėtojant centro veiklą ypač daug nusipelnė centro širdis
pirmininkas prof. dr. Jonas Račkauskas, LTSC vicepirmininkas
dr. Robertas Vitas. Archyve vyksta ritmingas darbas,
tvarkomi iš Lietuvos Nacionalinės Mažvydo bibliotekos gaunami
pagrindiniai Lietuvos, išeivijos periodiniai leidiniai, jie
kataloguojami ir paruošiami saugojimui archyve. Šiuo metu
Periodikos skyriuje besidarbuojanti lituanistė Kristina Lapienytė-
Bareikienė baigia paruošti PLA saugomų periodinių leidinių
katalogą.
Tekstų redagavimas, vertimai tenka Lituanistikos tyrimo ir studijų
centro mokslinei bendradarbei Danutei Petrulytei.
Daug metų Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui atidavė Arūnas Zailskas. Jis
atsakydavo LTSC telefono skambučius, suteikdavo informacijos, kitų paslaugų
besidomintiems. Šiuo metu tą darbą dirba buvęs "Margučio" radijo laidų vedėjas
Petras Petrutis.
Lituanistikos tyrimo ir studijų centro techniniais reikalais rūpinasi Ričardas Spitrys.
Šiuo metu jis ne tik prižiūri LTSC kompiuterius, bet kartu su žmona daug dirba
atlikdamas spaudos darbus. Jis atsakingas ir už LTSC spaudinius, knygų leidybą.
Archyvų rinkinius ir biblioteką padeda tvarkyti
kvalifikuoti specialistai iš Lietuvos. LTSC yra užmezgęs
ryšius su Lietuvos Nacionaline Martyno Mažvydo
biblioteka, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centru, Lietuvos archyvų departamentu,
universitetais ir kitomis mokslo ir kultūros įstaigomis,
kurios siunčia savo darbuotojus į pagalbą centrui, o
centras siunčia knygas ir įvairius informacinius
leidinius. Į Lietuvos pagrindines bibliotekas ir mokslo
įstaigas LTSC yra išsiuntęs jau devynis talpintuvus (apie 405 tonas) knygų.
Lituanistikos tyrimo ir studijų centro paslaugomis ne kartą pasinaudojo ir nelietuviai
mokslininkai iš JAV, Japonijos, Kanados, Italijos, Švedijos, Danijos, Anglijos bei kitų
šalių. Tai Lietuvos istorija ir dabartimi besidomintys žmonės, daugelio mokslo leidinių
redakcijos. Centras ruošia straipsnius apie Lietuvą ir lietuvius įvairioms JAV
enciklopedijoms, nuolat propaguoja Lietuvos kultūros, meno ir mokslo pasiekimus.
Ne vienas doktorantas iš JAV universitetų LTSC rado
reikalingų duomenų savo disertacijoms ir mokslo darbams,
kurių neužtiko kituose archyvuose ar bibliotekose.
Lituanistikos tyrimo ir studijų centras dirba išeivijos ir
Lietuvos labui.
Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą išlaiko JAV lietuvių
visuomenės aukos, o be Lietuvių fondo paramos ir
pagalbos negalėtų atlikti daug užsibrėžtų darbų.
Į VIRŠŲ
LTSC Tarybą sudaro organizacijų, kurios turi gausiausius fondus Lituanistikos tyrimo
ir studijų centre, paskirti arba atstovaujantys asmenys (paspaudę pabrauktą asmens
pavardę įeisite į biografijos puslapį):
Prof. dr. Vytautas Bieliauskas - pirmininkas (JAV Kultūros tarybos atstovas)
Prof. dr. Jonas Račkauskas (garbės pirmininkas)
Dr. Kazys Ambrozaitis - garbės pirmininkas ("Į laisvę" fondas)
Petras Buchas (Amerikos lietuvių taryba)
A.A. Prof. dr. Adolfas Damušis - garbės pirmininkas
Tėvas Antanas Gražulis, SJ (Tėvų Jėzuitų atstovas)
Algis Janušas (Dailiojo meno institutas)
Dalė Lukienė (JAV lietuvių bendruomenės
Krašto valdybos atstovė)
Stasė Petersonienė (Rašytojų draugija)
Loreta Venslauskienė (Žilevičiaus - Kreivėno
muzikologijos archyvas)
Dr. Robertas Vitas (Lietuvių katalikų mokslo
akademija)
LITUANISTIKOS TYRIMO IR STUDIJŲ CENTRO VALDYBA
Dr. Augustinas Idzelis - pirmininkas
Prof. dr. Jonas Račkauskas - garbėspirmininkas
Dr. Robertas Vitas - vicepirmininkas
Skirmantė Miglinienė - archyvų direktorė
Kristina Lapienytė-Bareikienė - vicepirmininkė
Danutė Petrulytė - knygų redakcija, vertimai
Dr. Augustinas Idzelis - Lietuvių genocido tyrimo centro Amerikoje pirmininkas
Petras Petrutis - ryšiai su visuomene, vaizdinių-garsinių priemonių skyriaus vedėjas
Algis Janušas - meno archyvo vedėjas
Jonas Tamulaitis - S. Budrio foto archyvo direktorius
Vytas Beleška - Žilevičiaus - Kreivėno
muzikologijos archyvas
Į VIRŠŲ
LITUANISTIKOS TYRIMO IR STUDIJŲ CENTRO VEIKLOS ISTORIJA
Lituanistikos tyrimo ir studijų centro įkūrimo idėja gimė, kai A. Kantautas pradėjo
ruošti išeivijos leidinių bibliografiją ir rašė laiškus visoms JAV bibliotekoms, muziejams
ir archyvams, klausdamas apie lietuviškus leidinius, Pasaulio lietuvių archyvo (PLA)
direktorius Č. Grincevičius negalėjo atsakyti nė į vieną A. Kantauto laišką, nes
biblioteka, archyvai nebuvo suregistruoti, viskas buvo dėžėse ir padrikose lentynose
bei spintose. Neturėjo tada archyvas tada nei pinigų, nei žmonių, kurie galėtų vesti
apskaitą, ar bent kokį kitokį darbą... PLA viskas buvo dedama ir saugoma Č.
Grincevičiaus nuožiūra ir tik jis vienas žinojo, kur kas yra, nes
viskas buvo palikta ant vieno žmogaus pečių. Kai 1975 m.
pasirodė pirmasis monumentalus A. Kantauto lietuvių
išeivijos literatūros bibliografijos žinynas ir kai nebuvo net
užsiminta apie Pasaulio lietuvių archyvą bei jo rinkinius,
prof. dr. Jonas Račkauskas ir jo bendraminčiai, pradėjo
galvoti, kaip išsaugoti ir sutvarkyti turimą turtą, kad būtų
prieinamas žmonėms ir tyrinėtojams, nes apie tai buvo
šnekama jau daug metų. Tas pats buvo su Žilevičiaus
muzikologijos archyvu, kuris stokojo patalpų, darbo
įrankių ir pinigų. Nebuvo nei telefonų, nei kopijavimo
mašinos, nei kompiuterių. Archyvai buvo tikri istorinės
medžiagos sandėliai. 1975 m. išėjęs 725 puslapių
pirmasis A. Kantauto bibliografijos tomas pažymi, kad iš
PLA negautas atsakymas ir žinių nėra. Tik 1979 m. A. Kantauto
bibliografijos papildymuose pirmą kartą minimas PLA archyvas ir jo rinkiniai, nes jau
tuo metu pradėjo dirbti Lituanistikos tyrimo ir studijų centro (LTSC) bendradarbiai ir
bendraminčiai, vadovaujami prof. dr. J. Račkausko ir dr. R. Vito.
Sprendžiant šią problemą, lemtingas žingsnis buvo žengtas 1980 m. bendradarbiams
ir jų bendraminčiams nutarus sujungti visas lietuvių mokslo ir švietimo organizacijas,
esančias Jaunimo centre, Čikagoje, į bendrą vienetą, o per jį koordinuoti, suartinti
savo veiklą ir darbus, padėti vieni kitiems, teikti informaciją. Tas bendras vienetas -
tai Lituanistikos tyrimo ir studijų centras, įsteigtas 1981 m. Tarp steigėjų buvo dr.
Adolfas Damušis, istorikas Jonas Dainauskas, Pasaulio lietuvių archyvo direktorius
Česlovas Grincevičius, kunigas Vaclovas Gutauskas, SJ, Bronius Kviklys, dr. Arūnas
Liulevičius, prof. dr. Jonas Račkauskas, dr. Robertas Vitas ir kiti.
Svarbiausias LTSC uždavinys - rinkti lietuvių kultūros, literatūros ir istorijos medžiagą,
kad ji nebūtų prarasta ir kad žmonės galėtų ja lengvai naudotis tyrinėjimui.
LTSC darbuotojų ir jų talkininkų užsibrėžti tikslai metai iš metų buvo sėkmingai
įgyvendinami. Dabar, praėjus virš dvidešimt metų nuo LTSC įsikūrimo, galime
pasidžiaugti kilniais užmojais ir pasiektais rezultatais.
LTSC veiklos sėkmę lemia čia dirbantys bei talkininkaujantys
žmonės. Plėtojant centro veiklą ypač daug nusipelnė centro širdis
pirmininkas prof. dr. Jonas Račkauskas, LTSC vicepirmininkas
dr. Robertas Vitas. Archyve vyksta ritmingas darbas,
tvarkomi iš Lietuvos Nacionalinės Mažvydo bibliotekos gaunami
pagrindiniai Lietuvos, išeivijos periodiniai leidiniai, jie
kataloguojami ir paruošiami saugojimui archyve. Šiuo metu
Periodikos skyriuje besidarbuojanti lituanistė Kristina Lapienytė-
Bareikienė baigia paruošti PLA saugomų periodinių leidinių
katalogą.
Tekstų redagavimas, vertimai tenka Lituanistikos tyrimo ir studijų
centro mokslinei bendradarbei Danutei Petrulytei.
Daug metų Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui atidavė Arūnas Zailskas. Jis
atsakydavo LTSC telefono skambučius, suteikdavo informacijos, kitų paslaugų
besidomintiems. Šiuo metu tą darbą dirba buvęs "Margučio" radijo laidų vedėjas
Petras Petrutis.
Lituanistikos tyrimo ir studijų centro techniniais reikalais rūpinasi Ričardas Spitrys.
Šiuo metu jis ne tik prižiūri LTSC kompiuterius, bet kartu su žmona daug dirba
atlikdamas spaudos darbus. Jis atsakingas ir už LTSC spaudinius, knygų leidybą.
Archyvų rinkinius ir biblioteką padeda tvarkyti
kvalifikuoti specialistai iš Lietuvos. LTSC yra užmezgęs
ryšius su Lietuvos Nacionaline Martyno Mažvydo
biblioteka, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centru, Lietuvos archyvų departamentu,
universitetais ir kitomis mokslo ir kultūros įstaigomis,
kurios siunčia savo darbuotojus į pagalbą centrui, o
centras siunčia knygas ir įvairius informacinius
leidinius. Į Lietuvos pagrindines bibliotekas ir mokslo
įstaigas LTSC yra išsiuntęs jau devynis talpintuvus (apie 405 tonas) knygų.
Lituanistikos tyrimo ir studijų centro paslaugomis ne kartą pasinaudojo ir nelietuviai
mokslininkai iš JAV, Japonijos, Kanados, Italijos, Švedijos, Danijos, Anglijos bei kitų
šalių. Tai Lietuvos istorija ir dabartimi besidomintys žmonės, daugelio mokslo leidinių
redakcijos. Centras ruošia straipsnius apie Lietuvą ir lietuvius įvairioms JAV
enciklopedijoms, nuolat propaguoja Lietuvos kultūros, meno ir mokslo pasiekimus.
Ne vienas doktorantas iš JAV universitetų LTSC rado
reikalingų duomenų savo disertacijoms ir mokslo darbams,
kurių neužtiko kituose archyvuose ar bibliotekose.
Lituanistikos tyrimo ir studijų centras dirba išeivijos ir
Lietuvos labui.
Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą išlaiko JAV lietuvių
visuomenės aukos, o be Lietuvių fondo paramos ir
pagalbos negalėtų atlikti daug užsibrėžtų darbų.
Į VIRŠŲ
Prof. dr. Jonas Račkauskas
ir LTSC iždininkas dr.
Robertas Vitas
ir LTSC iždininkas dr.
Robertas Vitas
JAV ambasadorius Lietuvoje
Darryl Johnson ir prof. dr. Jonas
Račkauskas. 1993 m.
Darryl Johnson ir prof. dr. Jonas
Račkauskas. 1993 m.
 |  |  |  |  |  |  |  |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |