ENGLISH     
LITUANISTIKOS TYRIMO IR STUDIJŲ CENTRO TARYBA

LTSC Tarybą sudaro organizacijų, kurios turi gausiausius fondus Lituanistikos tyrimo
ir studijų centre, paskirti arba atstovaujantys asmenys (paspaudę pabrauktą asmens
pavardę įeisite į biografijos puslapį):

Dr. Robertas Vitas – LTSC Tarybos pirmininkas (Lietuvių katalikų mokslo akademija)
Dr. Augustinas Idzelis - LTSC Valdybos pirmininkas
Kristina Lapienytė-Bareikienė – LTSC Vykdomoji direktorė (Pedagoginis lituanistikos
institutas)
Dr. Kazys Ambrozaitis - Garbės pirmininkas ("Į laisvę" fondas)
Prof. dr. Jonas Račkauskas - Garbės pirmininkas
Dr. Jurgis Anysas (JAV LB Kultūros Taryba)
Dr. Stasys Bačkaitis (JAV Lietuvių Bendruomenės
                       Krašto valdyba)
Vytas Beleška  (Žilevičiaus – Kreivėno
                      muzikologijos archyvas)
Petras Buchas (Amerikos Lietuvių Taryba)
Tėvas Antanas Gražulis, SJ (Tėvai Jėzuitai)
Algis Janušas (Lietuvių dailiojo meno institutas)
Dalė Lukienė (JAV Lietuvių Bendruomenės
                      Krašto valdyba)
Vytas Maciūnas (JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdyba)
Skirmantė Miglinienė  (Lituanistikos institutas)
Jonas Tamulaitis (Stasio Budrio vardo lietuvių foto archyvas)




LITUANISTIKOS TYRIMO IR STUDIJŲ CENTRO VALDYBA

Dr. Augustinas Idzelis - pirmininkas
Prof. dr. Jonas Račkauskas - garbės pirmininkas
Kristina Lapienytė-Bareikienė – LTSC Vykdomoji direktorė ir iždininkė
Skirmantė Miglinienė - Archyvų direktorė
Jonas Tamulaitis - Stasio Budrio vardo lietuvių foto archyvo direktorius
Vytas Beleška - Žilevičiaus - Kreivėno muzikologijos archyvo direktorius
Enata Skrupskelytė – Archyvai, katalogavimas
Petras Petrutis - Ryšiai su visuomene, Vaizdinių-garsinių priemonių skyriaus vedėjas
Algis Janušas - Meno archyvo vedėjas
Danutė Petrulytė - Knygų redakcija, vertimai



Į VIRŠŲ

LITUANISTIKOS TYRIMO IR STUDIJŲ CENTRO VEIKLOS ISTORIJA

Lituanistikos tyrimo ir studijų centro įkūrimo idėja gimė, kai A. Kantautas pradėjo
ruošti išeivijos leidinių bibliografiją ir rašė laiškus visoms JAV bibliotekoms, muziejams
ir archyvams, klausdamas apie lietuviškus leidinius, Pasaulio lietuvių archyvo (PLA)
direktorius Č. Grincevičius negalėjo atsakyti nė į vieną A. Kantauto laišką, nes
biblioteka, archyvai nebuvo suregistruoti, viskas buvo dėžėse ir padrikose lentynose
bei spintose. Neturėjo tada archyvas tada nei pinigų, nei žmonių, kurie galėtų vesti
apskaitą, ar bent kokį kitokį darbą... PLA viskas buvo dedama ir saugoma Č.
Grincevičiaus nuožiūra ir tik jis vienas žinojo, kur kas yra, nes
                                     viskas buvo palikta ant vieno žmogaus pečių. Kai 1975 m.
                                     pasirodė pirmasis monumentalus A. Kantauto lietuvių
                                     išeivijos literatūros bibliografijos žinynas ir kai nebuvo net
                                     užsiminta apie Pasaulio lietuvių archyvą bei jo rinkinius,
                                     prof. dr. Jonas Račkauskas ir jo bendraminčiai, pradėjo
                                     galvoti, kaip išsaugoti ir sutvarkyti turimą turtą, kad būtų
                                     prieinamas žmonėms ir tyrinėtojams, nes apie tai buvo
                                     šnekama jau daug metų. Tas pats buvo su Žilevičiaus
                                     muzikologijos archyvu, kuris stokojo patalpų, darbo
                                     įrankių ir pinigų. Nebuvo nei telefonų, nei kopijavimo
                                     mašinos, nei kompiuterių. Archyvai buvo tikri istorinės
                                     medžiagos sandėliai. 1975 m. išėjęs 725  puslapių
                                     pirmasis A. Kantauto bibliografijos tomas pažymi, kad iš
                                     PLA negautas atsakymas ir žinių nėra. Tik 1979 m. A.
Kantauto bibliografijos papildymuose pirmą kartą minimas PLA archyvas ir jo rinkiniai,
nes jau tuo metu pradėjo dirbti Lituanistikos tyrimo ir studijų centro (LTSC)
bendradarbiai ir bendraminčiai, vadovaujami prof. dr. J. Račkausko ir dr. R. Vito.

Sprendžiant šią problemą, lemtingas žingsnis buvo žengtas 1980 m. bendradarbiams
ir jų bendraminčiams nutarus sujungti visas lietuvių mokslo ir švietimo organizacijas,
esančias Jaunimo centre, Čikagoje, į bendrą vienetą, o per jį koordinuoti, suartinti
savo veiklą ir darbus, padėti vieni kitiems, teikti informaciją. Tas bendras vienetas -
tai Lituanistikos tyrimo ir studijų centras, įsteigtas 1981 m. Tarp steigėjų buvo dr.
Adolfas Damušis, istorikas Jonas Dainauskas, Pasaulio lietuvių archyvo direktorius
Česlovas Grincevičius, kunigas Vaclovas Gutauskas, SJ, Bronius Kviklys, dr. Arūnas
Liulevičius, prof. dr. Jonas Račkauskas, dr. Robertas Vitas ir kiti.

Svarbiausias LTSC uždavinys - rinkti lietuvių kultūros, literatūros ir istorijos medžiagą,
kad ji nebūtų prarasta ir kad žmonės galėtų ja lengvai naudotis tyrinėjimui.

LTSC darbuotojų ir jų talkininkų užsibrėžti tikslai metai iš metų buvo sėkmingai
įgyvendinami. Dabar, praėjus virš dvidešimt metų nuo LTSC įsikūrimo, galime
pasidžiaugti kilniais užmojais ir pasiektais rezultatais.

LTSC veiklos sėkmę lemia čia dirbantys bei talkininkaujantys
žmonės. Plėtojant centro veiklą ypač daug nusipelnė centro širdis
pirmininkas prof. dr. Jonas Račkauskas, LTSC vicepirmininkas
dr. Robertas Vitas. Archyve vyksta ritmingas darbas,
tvarkomi iš Lietuvos Nacionalinės Mažvydo bibliotekos gaunami
pagrindiniai Lietuvos, išeivijos periodiniai leidiniai, jie
kataloguojami ir paruošiami saugojimui archyve. Šiuo metu
Periodikos skyriuje besidarbuojanti lituanistė Kristina Lapienytė-
Bareikienė baigia paruošti PLA saugomų periodinių leidinių
katalogą.

Tekstų redagavimas,
vertimai tenka Lituanistikos tyrimo ir studijų
centro mokslinei bendradarbei Danutei Petrulytei.

Daug metų Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui atidavė Arūnas Zailskas. Jis
atsakydavo LTSC telefono skambučius, suteikdavo informacijos, kitų paslaugų
besidomintiems. Šiuo metu tą darbą dirba buvęs "Margučio" radijo laidų vedėjas
Petras Petrutis.

Lituanistikos tyrimo ir studijų centro techniniais reikalais rūpinasi Ričardas Spitrys.
Šiuo metu jis ne tik prižiūri LTSC kompiuterius, bet kartu su žmona daug dirba
atlikdamas spaudos darbus. Jis atsakingas ir už LTSC spaudinius, knygų leidybą.

Archyvų rinkinius ir biblioteką padeda tvarkyti
kvalifikuoti specialistai iš Lietuvos. LTSC yra užmezgęs
ryšius su Lietuvos Nacionaline Martyno Mažvydo
biblioteka, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centru, Lietuvos archyvų departamentu,
universitetais ir kitomis mokslo ir kultūros įstaigomis,
kurios siunčia savo darbuotojus į pagalbą centrui, o
centras siunčia knygas ir įvairius informacinius
leidinius. Į Lietuvos pagrindines bibliotekas ir mokslo
įstaigas LTSC yra išsiuntęs jau devynis talpintuvus (apie 405 tonas) knygų.

Lituanistikos tyrimo ir studijų centro paslaugomis ne kartą pasinaudojo ir nelietuviai
mokslininkai iš JAV, Japonijos, Kanados, Italijos, Švedijos, Danijos, Anglijos bei kitų
šalių. Tai Lietuvos istorija ir dabartimi besidomintys žmonės, daugelio mokslo leidinių
redakcijos. Centras ruošia straipsnius apie Lietuvą ir lietuvius įvairioms JAV
enciklopedijoms, nuolat propaguoja Lietuvos kultūros, meno ir mokslo pasiekimus.

Ne vienas doktorantas iš JAV universitetų LTSC rado
reikalingų duomenų savo disertacijoms ir mokslo darbams,
kurių neužtiko kituose archyvuose ar bibliotekose.
Lituanistikos tyrimo ir studijų centras dirba išeivijos ir
Lietuvos labui.

Lituanistikos tyrimo ir studijų centrą išlaiko JAV lietuvių
visuomenės aukos, o be Lietuvių fondo paramos ir
pagalbos negalėtų atlikti daug užsibrėžtų darbų.

Į VIRŠŲ
Prof. dr. Jonas Račkauskas
ir LTSC iždininkas dr.
Robertas Vitas
JAV ambasadorius Lietuvoje
Darryl Johnson ir prof. dr. Jonas
Račkauskas. 1993 m.
Paieška