Į PRADŽIĄ      ENGLISH      
ŽILEVIČIAUS - KREIVĖNO MUZIKOLOGIJOS ARCHYVAS

Straipsnis apie J. Žilevičių anglų kalba (spauskite čia).

Žilevičiaus - Kreivėno muzikologijos archyvas turi vieną didžiausių pasaulyje
eksponatų, susijusių su lietuvių muzika, rinkinį. Didžiąją dalį eksponatų surinko ir
archyvą įkūrė muzikologas, kompozitorius, aktyvus visuomenės veikėjas - Juozas
Žilevičius (1891 - 1985).

Muzikologijos archyvo užuomazga pats J. Žilevičius laikė 1920 m., kuomet po karo
grįždamas į Lietuvą atsivežė keletą dėžių muzikologinės medžiagos. Iki 1920 m. jis
buvo surinkęs 300 lietuvių liaudies instrumentų rinkinį iš visos Lietuvos ir dar daug
vertingų rankraščių bei kitos medžiagos. 1929 m. jis
išvyko į JAV rinkti eksponatų iš lietuvių muzikinės
veiklos. Antrasis pasaulinis karas sutrukdė J. Žilevičiui
grįžti, o beveik visa Lietuvoje surinkta medžiaga karo
metu sudegė. Nenuleisdamas rankų ėmė dingusios
medžiagos ieškoti JAV ir didžiąją dalį surado. 1932
metais J. Žilevičius turėjo apie 100 bendradarbių,
rinkusių ir siuntusių jam medžiagą. Oficialus archyvo
atidarymas - 1960 m. spalio 5 diena. Susilpnėjus
sveikatai, J. Žilevičius archyvą padovanojo Lietuvos
generaliniam konsului Čikagoje P. Daužvardžiui. Rinkinys
buvo perkraustytas iš jo namų Elizabeth, NJ į Čikagą, Tėvų
Jėzuitų vienuolyno patalpas, kur yra ir dabar. Archyvas tapo
organizacija, išsilaikančia iš aukų, pavadinta "Juozo Žilevičiaus lietuvių muzikologijos
archyvas". Eksponatų skaičius jau siekė šimtus tūkstančių, tačiau 1979 m.,
nebepajėgdamas daugiau dirbti, J. Žilevičius išvyko į Baltimore, MD pas dukrą ir
daugiau nebegrįžo.

1986 m. archyvas tapo Lituanistikos tyrimo ir studijų centro, vadovaujamo prof. dr.
Jono Račkausko, dalimi ir buvo sujungtas su J. Kreivėno lietuviškos muzikos
biblioteka. Archyvas pavadinamas "Žilevičiaus - Kreivėno muzikologijos archyvu".

Juozas Kreivėnas (1912 - 1987) turėjęs nemažus savo muzikologinius rinkinius. Iš
profesijos lituanistas, jis taip pat labai domėjosi ir rinko viską, kas susiję su lietuvių
muzika. Po II pasaulinio karo dar gyvendamas Vokietijoje, jis nurašinėjo lietuviškas
dainas ir giesmes. Šie nuorašai sudaro didelę ir labai vertingą archyvo dalį. J.
Kreivėnas kaupė ir įvairius leidinius, knygas. Daug muzikinės medžiagos sugebėjo
gauti net iš Sovietinės Lietuvos. 1984 m. J. Kreivėnas atidavė savo lietuviškos
muzikos biblioteką Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui. 1986 m. prijungus J.
Žilevičiaus archyvą, jis tapo Žilevičiaus - Kreivėno archyvo direktoriumi. J. Kreivėnui
mirus, archyvą tvarkyti ir prižiūrėti ėmėsi vargonininkas Kazys Skaisgirys, "Muzikos
žinių" redaktorius.

Lituanistikos tyrimo ir studijų centras archyvą išlaiko, rūpinasi tvarkymu, priežiūra.
Kviečiami mokslininkai, besidomintys lietuvių muzika. Jie turi puikias sąlygas
darbuotis archyvo fonduose.

Pagrindiniai archyvo skyriai - gaidos, rašytinė medžiaga ir įrašai. Gaidų skyriuje
rankraščiai ir spaudiniai sudėlioti į kompozitorių bylas, kurios išdėstytos abėcėlės
tvarka. Labai naudinga mokslininkams rašytinė medžiaga apie muzikus išskirstyta tuo
pačiu principu. Ją sudaro iškarpos iš laikraščių apie konkrečius autorius, nuotraukos,
laiškai, koncertų programos ir kt. Įrašų skyriui daug pasitarnavo Kazimieras
Šablevičius, padovanojęs savo lietuviškų plokštelių rinkinį ir ilgus metus katalogavęs
bei tvarkęs šį skyrių, restauravęs senų plokštelių įrašus. Įrašų skyrių sudaro
lietuviškos plokštelės (yra visos pirmosios), magnetiniai įrašai, kompaktinės
plokštelės. Archyve kaupiama muzikinė periodika, pagalbinė muzikologinė medžiaga,
muzikos instrumentai, lietuvių muzikų vardynas (už Lietuvos ribų dirbusių muzikų
biografiniai duomenys).

Žilevičiaus - Kreivėno muzikologijos archyvas turi didžiausią pasaulyje (įskaitant
Lietuvą) lietuvių religinės muzikos rinkinį. Čia sukaupta medžiaga iš Lietuvos carinės
Rusijos imperijos, tarpukario ir Sovietų laikotarpių. Nauji eksponatai gaunami ir
dabar. Unikaliausią dalį sudaro medžiaga iš Vokietijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos,
Australijos ir kitų šalių lietuvių gyvenamų vietų.

Fondų aprašas ruošiamas.



Straipsnis apie J. Žilevičių anglų kalba (spauskite čia).

Į VIRŠŲ