INDRE ANTANAITIS-JACOBS

Indrė Antanaitis-Jacobs
Reg. Nr. 14398

Dėžė 1
Rytų Pabaltijo Akmens amžiaus medžiaga

1.        Butrimas, A. Spigino mezolito kapų (Telšių raj, Varnių apyl.) 1985-
1986 m. tyrinėjimų ataskaita. Vilnius, 1987 m. Mašinraštis, kopija; Donkalnio
(Telšių raj.) neolito gyvenvietės ir kapinyno tyrinėjimų ataskaita 1981-1982
m. Vilnius, 1983 m. Mašinraštis, kopija.
2.        Urve Miller, Tony Hackens, Valter Lang, Anto Raukas and Sheila
Hicks, editors. PACT vol. 57, 1999. Environmental and Cultural History of the
Eastern Baltic Region. Žurnalo kopija.
3.        Modelling of Specific and Sensitive Coastal Areas of the Baltic Sea.
Workshop: Environment in the Neva Bay – Karelian Isthmus Area, Through
Time. NorFa Abstracts. 29th May – 2nd June 1999. St. Petersburg. Main
coordinator: Prof. Urve Miller, Department of Quaternary Research,
Stockholm University, Sweden. Santraukų publikacija.
4.        Nordic-Baltic NorFA Network. Environmental Perspectives of Sensitive
South-Eastern Baltic Coastal Areas Through Time. Excursion guidebook of
the NorFA interdisciplinary research course in the Baltic Countries, 9-20
May, 1998. Lithuanian part, 16-20 May, 1998; NorFA course „Environmental
perspectives of sensitive southeastern Baltic coastal areas through time“
May 9-20, 1998. Field guide. In the coastal areas of the Latvia. May 12-16,
1998; Nordic-Baltic NorFA Network. Environmental perspectives of sensitive
south-eastern Baltic coastal areas through time. Excursion guidebook of the
interdisciplinary research course 9-20 May 1998. Estonian part: 9-12 May.
Kardla 1998.
5.        Girininkas, A. Žemaitiškės II gyvenvietės (Švenčionių raj.) 1979 m
tyrinėjimo ataskaita. Vilnius, 1979 m. Mašinraštis, kopija [Lietuvos TSR MA
Istorijos Instituto Archeologijos sektorius Nr.698]; Girininkas, A. Ataskaita už
Žemaitiškės 2 gyvenvietės 1980 m. tyrinėjimus. Vilnius, 1980 m. Mašinraštis,
kopija [Lietuvos TSR MA Istorijos Instituto Archeologijos sektoriaus Nr.1153];
Girininkas, A. Žemaitiškės 2 (Švenčionių raj.) gyvenvietės tyrinėjimų
ataskaita. (1983.VIII.1-31), Vilnius, 1983 m. Mašinraštis, kopija [Lietuvos
TSR MA Istorijos Instituto Archeologijos sektorius Nr.1087].
6.        A. Dvejose papkėse (6A ir 6B) iškarpos iš rusiškos knygos su
lietuviškais vertimais: Neolito ir Ankstyvojo geležies amžiaus gyvenvietės
Emajõgi upės žiočių srityje (Estijos SSR).  L.J. Jaanits.  Estijos TSR Mokslo
akademija.  Tallin.  1959. Kopija iš knygos, su rankraštiniais vertimais.
B. Dvejose papkėse (6A ir 6B) iškarpos iš rusiškos knygos su lietuviškais
vertimais: Neolito ir Ankstyvojo geležies amžiaus gyvenvietės Emajõgi upės
žiočių srityje (Estijos SSR).  L.J. Jaanits.  Estijos TSR Mokslo akademija.
Tallin. 1959. Kopija iš knygos, su rankraštiniais vertimais.

7        Kretuono 1C akmens ir bronzos amžiaus gyvenvietės bei kapų
medžiaga. 1) Girininkas, A. Kretuono 1C gyvenvietės tyrinėjimai 1987
metais. Vilnius 1987m. [Lietuvos TSR MA Istorijos Institutas, Archeologijos
sektorius Nr. 1343.] Mašinraštis, kopija. 2) Girininkas, A. Kretuono I-os
gyvenvietės tyrinėjimų ataskaita 1991 m. Vilnius, 1992 m. [Lietuvos Mokslo
Akademija, Lietuvos Istorijos Institutas, Archeologijos skyrius, Nr. 1852].
Mašinraštis, kopija.  3) Girininkas, A. Kretuono 1C kapų bei gyvenvietės
brėžiniai. Tikslūs šaltiniai neaiškūs (galbūt iš tų pačių ataskaitų).
8        Papiškių gyvenviečių medžiaga. 1) Girininkas, A. ir Brazaitis, D.
Papiškių durpyninės gyvenvietės tyrinėjimų 1989 m. ataskaita. Vilnius, 1990
m. [Lietuvos TSR MA Istorijos Institutas, Archeologijos sektorius, Nr. 1647.] Mašinraštis, kopija; 2) Brazaitis, D. ir Girininkas, A. Papiškių (Šalčininkų raj.)
durpyninės gyvenvietės 1990 m. tyrinėjimų ataskaita. Vilnius, 1991 m.
[Lietuvos Mokslo Akademija, Lietuvos Istorijos Instituto, Archeologijos
skyrius, Nr. 1813]. Mašinraštis, kopija; 3) Brazaitis, D. ir Girininkas, A.
Papiškių 4-os durpyninės gyvenvietės /Vilniaus raj./ 1991 m. tyrinėjimų
ataskaita. Vilnius 1992 m. [Lietuvos Mokslų Akademija, Lietuvos Istorijos
Institutas, Archeologijos skyrius, Nr. 1849]. Mašinraštis, kopija. 4)
Kondratienė, O. Papiškės-1 ir Papiškės-2 pjūvių palinologinių tyrimų
išvados. 1991.XII.5. Šaltinis neaiškus (galbūt tų metų ataskaitos priedas?).
Mašinraštis, kopija.
9        Estijos akmens amžius – bendros žinios. 1)Vokiečiu k. straipsnis
išverstas į lietuvių k.: Jaanits, L. „Űber die Ergebnisse der Steinzeitforschung
in Sowjetestland (Apie akmens amziaus tyrimų rezultatus Estijoje). Finskt
museum LXXII, 1965 m. Atšviestas straipsnis, vertimas mašinraštis; 2) Estijos
akmens amžiaus archeologo L. Jaanits‘o 75 m. jubiliejaus proga išleista
knyga Rytų Pabaltijo regiono akmens amžiaus tematika: Muinasaja Teadus
8 / Research into Ancient Times, vol. 8. De Temporibus Antiquissimis Ad
Honorem Lembit Jaanits.  Tallinn 2000.  Knygos atšviesta kopija. 3)
Atšviestas įvadas ir akmens amžiaus skyrelis iš knygos anglų k. apie Estijos
archeologiją: Selirand, J. ir Tonisson, E. Through past millenia:
Archaeological discoveries in Estonia.  Tallinn, 1984; 4) Du vokiečių kalba
atšviesti puslapiai apie Estijos akmens amžiaus radinius iš Finskt Museum
LXXII, 1965 m., L. Jaanits.
10        Iš rusų kalbos į lietuvių kalbą verstas straipsnis (be originalo), šaltinis
neaiškus. (Vertimas ne archeologo.) Mikliajev, A.M. ir Doluchanov, P.M. „Iš
senovės gyventojų ūkio vystymo istorijos dešiniajame Vakarų Dvinos krante
ir Lovati aukštumose (10 t.p.m.e. – 2 m.e.t. pradžia). Rankraštis.
11        Įvairių šaltinių straipsniai apie Akmens amžių Estijoje. 1) Straipsnio
kopija ISKOS 4, 1984 m. Jaanits, L. „Die kennzeichnende Zűge der Sielung
Tamula (Būdingi Tamula gyvenvietės bruožai).“ Straipsnis vokiečių k., su
lietuvių kalbos vertimu; straipsnis kopija iš žurnalo, vertimas (Jūratės
Savukynienės, Tauro 5 – 330) rankraštis; 2) Atspaudas anglu k. straipsnio:
Kriiska, A. „Stone Age Settlements in the Lower Reaches of the Narva River,
North-Eastern Estonia.“ Coastal Estonia. Recent Advances in Environmental
and Cultural History. PACT 51. Rixensart, PACT Belgium 1996; 3)
Atspaudas anglų k. straipsnio: Kriiska, A. „The Neolithic Pottery
Manufacturing Technique of the Lower Course of the Narva River.“ Coastal
Estonia. Recent Advances in Environmental and Cultural History. PACT 51.
Rixensart, PACT Belgium 1996; 4) Esto archeologo A. Kriiska straipsnis
rastas internete 2000 m.: „Stone Age Settlement and Economical Processes
in Estonian Coastal Area and Islands“; 5) Kriiska, A. „Excavations of the
Stone Age Site at Vihasoo III.“ Stilus 7. Archeoloogilised Välitööd Eestis.
Archaeological Field Works in Estonia in 1996. Koostanud ja toimetanud Űlle
Tamla. Eesti Arheoloogiaselts Tallinn 1997. Atšviestas iš žurnalo straipsnis;
6) Vokiečių k. straipsnis su rusų bei estų k. santraukomis apie Estijos
Akmens amžiaus gyvenvietę Kõpu I: Kriiska, A. „Archäologische
Ausgrabungen auf dem Standort der Ehemaligen Steinzeitsiedlung Kõpu I
(Ristipõllu).“ Proceedings of the Estonian Academy of Sciences. Humaniteis
and Social Sciences. 1995. 44/4. Atšviestas iš žurnalo straipsnis; 7) Anglų k.
straipsnis su rusų bei estų k. santraukomis apie Estijos Akmens amžiaus
gyvenvietę Riigiküla IV: Kriiska, A. „Archaeological Excavations on the
Neolithic Site of Riigiküla IV.“ Proceedings of the Estonian Academy of
Sciences. Humanities and Social Sciences. 1996. 45/4. Atšviestas iš žurnalo
straipsnis; 8) Anglų k. straipsnis su rusų bei estų k. santraukomis apie
Estijos Akmens amžiaus gyvenvietę Kõpu IV: Kriiska, A. „Archaeological
Studies on the Kõpu Peninsula.“ Šaltinis neaiškus (tikriausia Proceedings of
the Estonian Academy of Sciences.., 1995 ar 1996 m.) Atšviestas iš žurnalo
straipsnis; 9) Estų k. straipsnis su anglų k. santrauka: Kriiska, A.
„Mesoliitilised Asustusjäljed Loode – Saaremaal (Mesolithic Traces of
Setlement in North-West Saarema).“ Ajalooline Ajakiri 1998. 1(100). Tartu
likooli ajaloo osakonna ajakiri. Ajalookirjanduse Sihtasutus Kleio 1998.
Atšviestas iš žurnalo straipsnis.
12        Du bendrų duomenų straipsniai anglų k. apie Akmens amžių
Latvijoje. 1) Zagorska, I. „The Mesolithic in Latvia.“ Acta Archaeologica vol.
63, 1992. Atšviestas iš žurnalo straipsnis. 2) Loze, I. „The Early Neolithic in
Latvia. The Narva Culture.“ Acta Archaeologica vol. 63, 1992. Atspausdas.
13        Keturi įvairių šaltinių latvių k. atšviesti straipsniai apie Akmens amžių
Latvijoje. 1) Zagorskis, F. „Jauni materiāli par neolitu Latvijas Austrumu daļā.
“ Su rusų ir vokiečių k. santraukomis. Latvijas PSR Zinātŋu Akadēmijas
Vēstis, 1965. g. Nr. 6 (215) 35-50; 2) Loze, I. „Jauni materiāli par Agro
neolītu Lubāna Līdzenumā Zvidzes apmetne.“ Santrauka rusų k. Latvijas
PSR Zinātŋu Akadēmijas Vēstis, 1983, Nr. 6 (431) 89-100; 3) Loze, I. „Vēlā
Neolīta apbedījumi Austrumbaltijā un to kultūras piederība.“ Santrauka rusų
k. Šaltinis neaiškus. Data neaiški. P.5-10; 4) Loze, I. „Seno ticējumu un
tradicīju atspoguļojums Akmens laikmeta mākslā Austrumbaltijā.“ Su
santrauka rusų k. Archeoloģija un etnogrāfija, IX. Rīgā 1970 m. p. 9-30.
14         Atšviesta knyga rusų k. Levkovskaya, G.M. Pavadinimo vertimas:
Gamtinė aplink ir žmogus Viduriniajam Holocene Lubanos žemumoje.
Palinologiniai radiniai įrašyti ir lotynų k. Rīga: Zinātne. 1987 m.
15        Atšviesta knyga rusų k. Loze, I. Pavadinimo vertimas: Akmens
amžiaus gyvenvietės Lubanos žemumoje: Mezolitas, Ankstyvasis ir Vidurinis
Neolitas. Rīga: Zinātne. 1988 m.
16        Išversti skyreliai bei kai kurie duomenys iš Ilzės Luozės rusų k.
knygos (15) Akmens amžiaus gyvenvietės Lubanos žemumoje: Mezolitas,
Ankstyvasis ir Vidurinis Neolitas. Rīga: Zinātne. 1988 m.
17        Atšviesta knyga rusų k. Loze, I. Apytikslis pavadinimo vertimas:
Vėlyvasis neolitas ir Ankstyvasis bronzos amžius Lubanos žemumoje. Rīga:
Zinātne. 1979 m.
18        Išversti skyreliai bei kai kurie duomenys iš Ilzės Luozės rusų k.
knygos (17) Vėlyvasis neolitas ir Ankstyvasis bronzos amžius Lubanos
žemumoje. Rīga: Zinātne. 1979 m.
19        Atšviesta knyga rusų k. Vankina, L. Sārnates purva apmetne. Rīga:
Zinātne. 1970 m. Su latvių bei vokiečių k. santraukomis.
20        Išverstos santraukos bei nemažai skyrelių, iliustracijos iš (19) L.
Vankinos knygos apie Sarnatės durpyno gyvenvietę. Atšviestos dalys,
rankiniai ir mašinraščio vertimai.
21        Trys straipsniai latvių k. apie Akmens amžių Latvijoje su
santraukomis anglų k. 1) Bērziņš, V. „Mājokļu iekārtojums Sārnates Neolīta
apmetnē (Dwelling layout at Sārnate Neolithic Settlement);“ Graudonis, J.
„Kulta vieta Vecatē (The cult site at Vecatē);“ Zemkopības ieviešana Latvijas
teritorijā (Lubāna ezera baseins) (Introduction of agriculture in the territory
of Latvia (Lake Lubāna basin)).“ Arheoloģija un etnogrāfija XIX. Rīga:
Latvijas Vēstures Institūta Apgāds. 1997: 11-40. Atšviesti iš žurnalo
straipsniai.
22        Išversta (p.Teresės Jurkuvienės) iš rusų kalbos ištraukos N.N.
Gurinos knygos Oleneostrovo kapinynas, 1956 m. SSR Mokslo Akademijos
leidykla. Maskva, Leningradas. Versta: Santrauka, Tikėjimų bei Meno
skyreliai, Visi priedai, kartu su lentelėmis ir iliustracijomis.
23        Du straipsniai 1) Price, D.T. and Jacobs K. „Olenii ostrov: first
radiocarbon dates from a major Mesolithic cemetery in Karelia, USSR“.
Antiquity 64 (1990):849-53. Apie etoloninį akmens amžiaus paminklą
Šiaurės Europoje. Anglų k. straipsnio atspaudas; 2) Jacobs, K. „Returning to
Oleni‘ ostrov: Social, Economic, and Skeletal Dimensions of a Boreal Forest
Mesolithic Cemetery.“ Journal or Anthropological Archaeology 14, 39-403
(1995). Žurnalo straipsnio atspaudas.
24  Zagorska, I., „Vēlā Paleolīta krama kātveida bultu gali Latvijā,“
Arheoloģija un Etnogrāfija. Rīga, 1996, 18 Laid. P.181-190. Straipsnio
atspaudas.

Dėžė 2

Rytų Pabaltijo Akmens amžiaus ir ankstyvosios priešistorės medžiaga

1        Straipsniai apie gintaro radinius. 1) Gimbutienė, M. „Gintaro keliai
priešistoriniais laikais“. June 1953, Nr.6(62):249-253. Aidai – Echoes
(cultural magazine published monthly except July and August by Franciscan
Fathers, Kennebunk Port, Maine). Atšviestas žurnalo straipsnis; 2)
Gimbutas, M. „Studies in Baltic Amber.“ Special Issue of The Journal of
Baltic Studies, Volume XVI, No.3, Fall 1985, pp.9-11. Atšviestas žurnalo
įvadas; 3) Gimbutas, M. „East Baltic Amber in the Fourth and Third Millenia
B.C.“ Journal of Baltic Studies, Vol. XVI, No. 3 (Fall 1985), pp. 231-256.
Atspaudas; 4) Loze, I. „Akmens laikmeta dzintara rotas Lubānas zemienē,“
Archeoloģija un etnogāfija, XI. Rīga, 1974, p.53-60. Atšviestas žurnalo
straipsnis latvių k. su lietuvių k. vertimu „Akmens amžiaus gintaro papuošalai
Lubānas lygumoje.“ Vertimas rankraštis; 5) Loze, I. „Neolithic Amber
Ornaments in the Eastern part of Latvia,“ Przegląd Archeologiczny Vol. 23:
1975, pp. 49-82. Atšviestas žurnalo straipsnis; 6) Atvšviesti Pratarmė,
turinys, Dalyvių (autorių) sąrašas ir 3 straipsniai iš žurnalo Amber in
Archaeology. Proceedings of the Second International Conference on
Amber in Archaeology. Liblice 1990. Publikacijos redaktoriai Curt W. Beck ir
Jan Bouzek, in collaboration with Dagmar Dreslerová.  Atšviestieji straipsniai:
a) Dąbrowski, J. „Amber Trade in the Lusatian Culture,“ p.110-116; b) Loze,
I. „Stone Age Amber in the Eastern Baltic,“ p.129-140; c) Bouzek, J. „The
Shifts in the Amber Route,“ p.141-146. Atšviesti straipsniai; 7) Katinas, V.
Pratarmė ir anglų k. reziumė iš knygos Baltijos gintaras. 1983 m. Vilnius:
Mokslas. P.5-20, santraukos pusl. nr. neaiškus. Atšviestas knygos skyrelis.
2        Knyga rusų k. Denisova. Baltų antropologija. 1975. Riga: Zinatne.
Atšviesta knyga.
3        Die kontinentaleuropäischen Gruppen der Kultur mit Schnurkeramik.
Schnurkeramik – Symposium 1990. Skupiny kultury se šňůrovou keramikou
na evropském kontinentu. Praehistorica XIX. Acta Instituti Praehistorici
Universitatis Carolinae Pragensis. Univerzita Karlova: Praha. Atšviestas
žurnalas apie Virvelinės keramikos kultūrą.
4        Lietuvos Archeologija 4 T. Akmens amžiaus gyvenietės ir kapinynai.
Girininkas, A., Česnys, G., Balčiūnienė, I., Jankauskas, R., Butrimas, A.,
Kazakevičius V., Kunskas, R.  Straipsniai: „Kretuono 1-os gyvenvietės
Vidurinio Neolito kapai (Švenčionių raj., Rėškutėnų apyl., Rėškutėnų k.),
“Ankstyvieji Virvelinės eramikos kultūros kapai Lietuvoje,“Duonkalnis:
Vėlyvojo Neolito gyvenvietė, alkas ir kapinynas (Janapolės apyl., Telšių raj.),
“ p.5-56. Trys atšviesti iš archeologijos serinės publikacijos straipsniai.
5        Du straipsniai apie žuvis priešistorėje. 1) Daugnora, L. And A.K.
Hufthammer. „Fishes in the Stone Age settlement area of Šventoji: A
preliminary report from the Bergen-Lithuanian joint excavation project.“
Fourth Baltic-Nordic Workshop in Veterinary Anatomy. The Norwegian
College of Veterinary Science. June 4-6, 1999, Poster presentation. P.23-
26. of Workshop publication. Atšviesta seminaro publikacijos kopija; 2)
Mallory, J.P. „Proto-Indo-European and Kurgan Fauna II: Fish,“ Journal of
Indo-European Studies 1983, p.263-279. Tomas neaiškus (11?). Atšviestas
žurnalo straipsnio kopija.
6        Keturi straipsniai apie antropomorfinę dailę priešistorijoje. 1) Butrimas,
A. „Žmogus prieįistorinėje Rytų Baltijos kraštų dailėje.“ Europos dailė –
Lietuvos variantai. Red. A.Stanaitytė. 1994. Vilnius: Vilniaus dailės
akademija. P.7-39, 305 santrauka. Straipsnio kopija iš knygos; 2) Straipsnis
iš rusų k. knygos, išversta į lietuvių k. Straipsnis Loze, I. „Žmogaus atvaizdai
Rytų Pabalitijo akmens amžiaus mene,“ Knygoje Antropomorfiniai atvaizdai.
Pirmykštė dailė. Novosibirsk, 1987. P. 37-48. Iliustracijos atšviestos iš
knygos, vertimas – rankraštis; 3) Zagorska, I. „The Art from Zvejnieki Burial
Ground, Latvia,“ Prehistoric art in the Baltic region, ed. A. Butrimas. Acta
Academiae Artium Vilnensis / 20 2000:79-92, atšviestas iš knygos straipsnis;
4) Gimbutas, M. „An ancient Art of Hunters and Fishers,“ Archaeology
Volume 8, No.4 (Winter 1955), p. 268-277. Atspaudo kopija; 5) Studzickaja,
S.V. „TSRS Europinės dailės miškų zonos neolito genčių žmogaus atvaizdas
smulkiojoje plastikoje,“ Nauja Rytų Europos genčių istorija akmens ir bronzos
amžiuje. Maskva – 1985m. Išverstas iš rusų į lietuvių kalbos straipsnis iš
knygos rusų k. Atšviestos iliustracijos, straipsnio vertimas – rankraštis.
7        Roebroeks, W., Conard, N.J. and T. Van Kolfschoten, „Dense
Forests, Cold Steppes, and the Palaeolithic Settlement of Northern Europe,“
Current Anthropology Vol. 33, Number 5, December 1992. Atspaudas.
8        Trys zooarcheologijos duomenų straipsniai. 1) Daugnora, L.,
Bilskienė, R., Hufthammer, A.K. „Bird remains from Neolithic and Bronze Age
settlements in Lithuania,“ Acta zoologica cracoviensia, 45(special issue):233-
238, Kraków, 31 Dec., 2002. Žurnalo straipsnio kopija; 2) Daugnora, L.
„Lietuvoje rastų mamutų liekanų pirminė analizė ir radiokarboninės datos,“
Šaltinis neaiškus. Mašinraštis, kopija; 3) Zagorska, I. ir Zagorskis, F. „The
Bone and Antler Inventory from Zvejnieki II, Latvian SSR. Knygos
pavadinimas nežinomas, bet šią knygą redagavo Bonsall ir ji išleista 1989 m.
Straipsnio atšviesta kopija.
9        Gimbutas, M. „Chronologies of Eastern Europe: Neolithic through
Early Bronze Age,“ Chapter 22. P.395-406. Šaltinis nežinomas. Atspaudas.
10        Du straipsniai apie Suomijos Šukinės keramikos kultūros datavimą
bei chronologiją. 1) Karjalainen, T. „Sedentariness and Dating Stone Age
Habitation Sites,“ p.185-190;  2) Pesonen, P. „Radiocarbon Dating of Birch
Bark Pitches in Typical Comb Ware in Finland,“ P.191-200; abu straipsniai iį
Huure, M. (red.) 1999. Dig it all. Papers dedicated to Ari Siiriänen. Helsinki:
The Finnish Antiquarian Society. The Archaeological Society of Finland. Abu
atšviesti straipsniai.
11        Girininkas, A. „Rytų Baltų gimimas, arba tradicijos galia,“ Lituanistica,
1990, Nr.1. Lietuvos Mokslų Akademija. Vilnius: Mokslas. Straipsnio
atšviesta kopija.
12        Loze, I. „Seno ticējumu un tradīciju atspoguļojums Akmens laikmeta
mākslā Austrumbaltijā (Senųjų tikėjimų ir tradicijų atsispindėjimas Rytų
Pabaltijo akmens amžiaus mene)“, Arheoloģija un etnogrāfija, IX. Rīga 1970,
p.9-30. Atšviesto straipsnio kopija ir lietuvių k. vertimas. Vertimas –
rankraštis.
13        Rusų k. straipsnis su trumpa santrauka lietuvių ir anglų kalbose.
Kabailienė, M., Raukas, A. „Pabaltijo Vėlyvojo Ledynmečio bei Holoceno
stratigrafija ir istorija.“ УДК 551.79(474.5). ГЕОЛОГИЯ.1993.1. Pusl.167-
177. Straipsnelio atšvieta kopija.
14        Clark, G.A., Neeley, M. „Social Differentiation in European Mesolithic
Burial Data,“ p.121-127. Mesolithic Northwest Europe: Recent Trends, red.
P.Rowley-Conwy, M.Zvelebil, H.P. Blankholm. Department of Archaeology
and Prehistory, University of Sheffield. John R. Collins, 1987. Knygos
straipsnio atšviesta kopija.
15        Šeši straipsniai apie Rytų Pabaltijo žmogaus (bio)antropologijos
duomenis. 1) Česnys, G. „Palaeodemography of Iron Age Man in Lithuania,“
Historiskádemografie, 11/1987, s.9-20. Ústav čekoslovenských a svĕtových
dĕjin ČSAV, Praha 1987. Atspaudas; 2) Česnys, G. „Interrelation of Discrete
Cranial Traits and their Connection with Size and shape of Skull,“ Pojęcie
cechy w naukach biologicznych, Seria Antropologia nr 17, UAM, Poznań.
Uniwersytet Im. Adama Mickiewicza W Poznaniu. P.161-171. Atspaudas; 3)
Česnys, G. „ Variability of Discrete Cranial Traits in the Skulls of Lithuanian
Children,“ Anat. Anz., Jena 159 (1985) 43-54. Atspaudas; 4) Česnys, G.
„The Neolithic and Bronze Age man in South-East Baltic area 2. Multivariate
approach,“ HOMO Vol.42/2, 1991, pp. 130-149. Atspaudas; 5) Česnys, G.
„The Neolithic and Bronze Age man in South-East Baltic area 3. An essay on
the genesis of craniological types,“ HOMO Vol. 42/3, 1991, pp. 232-243; 6)
Česnys, G., Butrimas, A. „Reinventing Mesolithic skulls in Lithuania:
Donkalnis and Spiginas sites,“ Acta Medica Lituanica, 2009. Vol. 16. No. 1-
2. P. 1-8. straipsnio atšviesta kopija.
16        Trys mėlynos papkės yra trys – A, B, C – dalys John Victor Day
daktaro laipsnio disertacijos: The Proto-Indo-European Homeland and
Biological Anthropology. The Queen‘s University of Belfast. 23 April 1999.
Atšviesta kopija (Prof. Rimanto Jankausko malone).
17        Merkevičius, A. „Laidojimo paminklai ir laidosena Lietuvoje Žalvario ir
Ankstyvajame geležies amžiuje,“ Disertacijos humanitarinių mokslų istorijos
mokslų krypties daktaro laipsniui įgyti, Vilnius, 1993 m. Disertacijos
(mašinraščio) kopija.
18        Antanaitis, I. „East Baltic Economic and Social Organization in the
Late Stone and Early Bronze Ages,“ Ph.D. dissertatin summary. Humanities,
History (05 H). Vilnius, 2001. Trys daktaro disertacijos santraukos anglų k.
atspaudai.
19        Šeši I.Antanaitis ankstyvieji darbai. 1) Antanaitis, I. „Interpreting the
Meaning of East Baltic Neolithic Symbols,“ Cambridge Archaeological
Journal, Vol. 8, No. 1, April 1998. P. 55-68. Atspaudas; 2) Ramsey, C.B.,
Pettitt, P.B., Hedges, R.E.M., Hodgins, G.W.L., Owen, D.C. „Radiocarbon
dates from the Oxfors AMS System: Archaeometry Datelist 29,“
Archaeometry 42, 1 (2000), 243-254. Žr. „Lithuania. Neolithic Graves“ dalį –
autoriai I. Antanaitis ir K.Jacobs, p. 244-246. Atšviesta kopija; 3) Antanaitis,
I. „Concerning the transition to farming in the East Baltic,“ Documenta
Praehistorica XXVI, p. 89-100. Straipsnio atšviesta kopija; 4) Antanaitis, I.,
Riehl S., Kisielienė, D., Kelertas, K. „The Evolution of the Subsistence
Economy and Archaeobotanical Research in Lithuania,“ Lietuvos
archeologija 19, p. 47-67. Straipsnio atšviesta kopija. Pridėtas Indrės
Antanaitis Addendum apie svarbią sorų radiokarbono datą; 5) Antanaitis, I.,
Ogrinc, N. „Chemical analysis of bone: stable isotope evidence of the diet of
Neolithic and Bronze Age people in Lithuania,“ Istorija 2000, p.3-12.
Straipsnio atšviesta kopija. Su recenzijos atšviesta kopija; 6) Antanaitis-
Jacobs, I., Kisielienė, D., Stančikaitė, M. „Macrobotanical and palynological
research at two archaeological sites in Lithuania,“ Archaeology and
Environment 15. Nordic archaeobotany – NAG 2000 in Umeå, edited by
Karin Viklund. Pp.5-21. University of Umeå, Environmental Archaeology
Laboratory, Department of Archaeology and Sami Studies. Atspaudas.
20        Marcinkevičiūtė, E. „Akmens amžiaus bendruomenių veiklos
rekonstrukcija pagal Katros 2-osios gyvenvietės planigrafinius duomenis,“
Bakalaurinis darbas. Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Archeologijos
katedra. Vilnius, 2001. Kopija.
21        Šatavičius, E. „Vėlyvojo Paleolito kultūros ir jų likimas Ankstyvajame
Mezolite,“ Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, Humanitariniai mokslai,
Istorija (05 H), Vilnius, 2001 m. Kopija.
22        Baltarusijos archeologo Mikljajevo daktaro disertacijos santrauka.
Rusų k. Atšviesta kopija.
23        Medžiaga apie Akmens ir Žalvario amžiaus Cedmaro kultūrą bei
paminklus. 1) Vokiečių k. „Festschrift Adalbert Bezzenberger zum 14. April
1921 dargebracht von seinen freunden und Schülern.“ Göttingen 1921.
Atšviesta senos knygos kopija: 2) Timofeev, V.I., „Cedmaro kultūra ir jos
vieta Rytų Pabaltijo Neolite,“ TVER Archaeological Symposium (Collection of
Articles), Tver 1998. P. 273-280. Atšviestas straipsnis rusu k. su
rankraštiniu vertimu lietuvių k.; 3) Rusų k. straipsnis su lietuvių k. vertimu.
Straipsnis: Timofejev, V.I., „Cedmaro tipo paminklai,“ Publikacija:
Archeologija. Šiaurės Eurazijos Neolitas. Atsakinga tomo redaktorė S.V.
Ošibkina. Maskva, 1996. Straipsnis atšviestas iš archeologijos serijos,
vertimas mašinraštis; 4) Užrašai apie Cedmaro gyvenvietes (A, D, G bei
Ančių pelkės) iš Lietuv. Enciklop. Mašinraštis; 5) Timofejev, V.I., Zaiceva, G.
I., Possnert G. „Cedmaro Neolitinės kultūros radiokarboninė chronologija
Pietryčių Pabaltijyje,“ 1998, p. 72-76. Šaltinis rusų k. (toks pat kaip
nurodytas nr.2?) Atšviestas straipsnis ir vertimas mašinraščiu; 6) Timofeev,
V.I. „Kai kurios mezolito-Neolito pradžios kultūrų sąveikos Baltijos regijone
problemos,“ 1998, p.80-86. Šaltinis rusų k. (toks pat kaip nurodytas nr.2?)
Atšviestas straipsnis ir vertimas mašinraščiu; 7) Rusų k. straipsnis su anglų
k. reziume. Timofeev, V.I. „The Zedmar Culture and its Position in the
Neolithic of the Baltic Area,“ p.273-280. TVER Archaeological Symposium
(Collection of Articles) 3 Volume, Tver 1998. Tver State United Museum.
24        Du darbai apie akmens amžiaus gyvenvietes Lubanos žemumoje,
Latvijos teritorijoje. 1)  Loze, I. „Lubānas Līdzenuma Akmens laikmeta
Aizsargājamie pieminekļi,“ Katalogas/ brošiūra. Madonas Novadpētniecības
un Mākslas Muzejs. 1978. P. 3-29. Atšviesta kopija; 2) Loze, I. Akmens
laikmets Lubāna klānos. 1979. Rīga: Zinātne. Latvių k. knygelė su anglų k.
santrauka. Atšviesta kopija.
25        Girininkas, A. „Narvos kultūra ir Baltų kilmės klausimas,“ 1989, p.5-
27. Lietuvos istorijos metraštis 1988 metai. Lietuvos TSR Mokslų Akademija,
Istorijos institutas. Atšviestas straipsnis.
26        Trečias, penktas šeštas skyrelis ir iliustracijos iš rusų k. knygos
Archeologija SSR. Mezolitas SSR. Atsakingas redaktorius L.V. Kolcovas.
SSR Mokslo Akademija. Leidykla „Mokslas“ – Maskva. 1989 m. Skyrelis 3:
Mezolitas Karelijoje, p.27-31; Skyrelis 5: Latvijos ir Estijos Mezolitas, p.46-
54; Skyrelis 6: Mezolitas Lietuvoje ir Baltarusijoje, p. 55-62; Iliustracijos p.
212-243. Atšviesti skyreliai iš knygos su lietuvių k. rankraštiniais vertimais.
27        Urbanavičius, V.  „Senųjų tikėjimų reliktai Lietuvoje XV-XVII amžiais
(4. Pagoniškos šventvietės XVI-XVII amžiais).“ Lietuvos TSR Mokslų
akademijos darbai, A serija, 3(60) t. (1944), p. 79-89. Su rusų ir anglų k.
reziume. Atspaudas.
28        Akmenys ir tikėjimai, du straipsniai. 1) Tarasenka, P. „Pėdos
akmenyje (Lietuvos istoriniai akmenys). “ Valstybinė Politinės ir Mokslinės
Literatūros Leidykla, Vilnius. 1958. P.3-82. Atšviesta knygos dalies kopija; 2)
Núñez M. „Reflections on Finnish Rock Art and the Ethnohistorical Data“,
Fennoscandia archaeologica XII (1995), p. 123-135. Atspaudas.
29        Juodagalvis, V. „1997 metų tarptautinės kompleksinės ekspedicijos
Šventojoje (Palanga) ataskaita,“ Nr. 3194. Lietuvos Istorijos Institutas,
Lietuvos Nacionalinis Muziejus. Vilnius, 1998/ 1999. Archeologinės
ekspecijos ataskaitos atšviesta kopija apie tyrinėjimus atliktus Šventosios IV
ir Šventosios VI gyvenvietėse.
30        „Akmens ir žalvario amžiaus paminklai,“ redagavo istorijos mokslų
daktarė R.Rimantienė;T. 1 Lietuvos TSR Archeologijos Atlasas, LTSR
Mokslų Akademijos Istorijos Institutas. „Mintis“ Vilnius, 1974. Ištraukos iš
pirmojo tomo: (1) Akmens amžiaus paminklai, R. Rimantienė. a.Paminklai ir
dirbinių tipai (p.5-20); b. Žemėlapiai 1, 7, 8, 9; 3.Pagrindinių dirbinių tipų
rodyklė (p.82-105; 201-205).  (III) Žalvario amžiaus paminklai ir radiniai, E.
Grigalavičienė (p.206-228); Lietuvos TSR Archeologijos Atlasas. Akmens ir
žalvario amžiaus paminklai. Priedas (žemėlapiai). Atšviestos atlaso dalys.
31        Rimantienė, R. „Lietuvos akmens amžiaus šukinė puodų
ornamentika ir finougrų klausimas,“ Rusų k. reziumė. Lietuvos Istorijos
metraštis, Lietuvos TSR Mokslų Akademija, Istorijos Institutas. 1972 metai,
Vilnius, 1973. P.5-26. Atšviesto straipsnio kopija.
32        Ostrauskas, T. „Kabeliai 2 Stone Age Site,“ šaltinis nežinomas.
Straipsnis apie akmens amžiaus paminklą Lietuvoje, anglų k. Kompiūterio
printerio išspausdinta kopija.
33        Turlojiškė. Iš įvairių šaltinių surinkta medžiaga, užrašai apie
Turlojiškę, akmens bei žalvario amžiaus gyvenvietę ir radimvietė Pietvakarų
Lietuvoje. Atšviestas rankraštis iš užrašų apie šį paminklą; atšviesti puslapių
kopijos iš knygų.
34        Du skyreliai iš J.Puzino Rinktinių raštų: „III. Naujasis akmens amžius,
arba Neolitas (3000-1500 pr. Kr.): „IV. Žalvario amžius (1500-500 pr.Kr.).
Atšviestos kopijos.
35        Keturi Latvijos medžiagos fizinės (bio)antropologijos darbai: 1)
Autorius neaiškus, tikriausiai Žydrūnė Palubeckaitė, „Dental status of
Zvejnieki Sample as Reflection of Early Ontogenesis and activities in
Adulthood,“ Paskaitos ar pristatymo kopija, atspausdinta printeriu; 2)
Gerhards, G. „Secular Variations in the Body Stature of the Inhabitants of
Latvia (7th mill. BC – 18th cc. AD),“ Rīga: Latvijas Universitātes, Latvijas
Vēstures Institūts. Daktaro disertacijos santrauka anglų k., atspausdinta
kompiūteriniu printeriu; 3) Gerhards, G. „Secular variations in the body
stature of the inhabitants of Latvia (7th millenium BC – 20th c. AD),“ Acta
Medica Lituana. 2005. Volume 12 No. 1. P. 33-39. Išspausdinta pdf kopija
nuo autoriaus; 4) Gerhards, G. „The atature and some aspects of physical
develeopment of the Zvejnieki sample,“ priešleidinio straipsnio kopija,
printeriu atspausdinta.
36        Denisova R.J., Graudonis, J.J., Gravere R.U. Bronzos amžiaus
Kivutklans kapinynas. Latvijos MA Istorijos Institutas. Ryga, Zinatne, 1985 m.
Rusų k. knyga apie Bronzos a. kapinyną Latvijos teritorijoje, su lietuvių k.
vertimu. Knyga atšviesta kopija; knygos vertimas į lietuvių kalbą – rankraštis.
37        Gurina, N., „Iš SSSR vakarinių sričių senovės genčių istorijos (pagal
Narvos ekspedicijos medžiagą),“ SSSR archeologijos medžiaga ir tyrinėjimai,
No. 144.  SSSR Mokslų akademija. Archeologijos institutas. Leidykla „Nauka,
“ Leningradas, 1967 m. Rusų k. knyga, atšviesta, su pieštuku/ rankraščiu
įrašytais iliustracijų bei kai kurių iškarpų vertimais į lietuvių kalbą.

Dėžė 3

1   Penki Lietuvos bioantropologijos darbai: 1) Česnys, G. „Lietuvių
etninės         paleoantropologijos pagrindai,“ Vilnius, Vilniaus universiteto
leidykla, 1990 m. Mokymo leidinys psichologijos, archeologijos ir medicinos
specialybių studentams; 2) Česnys, G., Balčiūnienė, I., „Senųjų Lietuvos
gyventojų antropologija,“ Vilnius, Mokslas, 1988 m. Anglų k. santrauka su
lentelių ir iliustracijų sąrašais, turiniu, literatūra. Atšviesta iš knygos; 3)
Palubeckaitė, Ž. „Patterns of Linear Enamel Hypoplasia in Lithuanian Iron
Age Population,“ Variabililty and Evolution, 2001, Vol. 9:75-87. Atspaudas;
4) Raoult D., Dutour O., Houhamadi L., Jankauskas R., Fournier PE.,
Ardagna Y., Drancourt M., Signoli M., La V.D., Macia Y., Aboudharam G.,
„Louse Transmitted Diseases in Soldiers Remnants from Napoleon‘s Grand
Army in Vilnius,“ Priešleidinio straipsnio kopija, atspausdinta kompiūteriniu
printeriu; 5) Pavilionis R., Česnys G., „An Essay on the Hisotry of
Anthropology in Lithuania,“ Anat. Anz. Bd 135, S. 87-96 (1974). Atšviesta
straipsnio kopija.
2        Gerhards, G., „Neolīta iedzīvotāju ķermeņa fiziskā uzbūve,“ Zinātniskie
Raksti, Latvijas Vēstures Institūta Žurnāls, gada Nr. 1, 1999 m. Žurnalo
straipsnio atspaudas.
3        Trys straipsniai apie Latvijos teritorijos bioantropologinę medžiagą: 1)
Zagorska, I. „Jauni dati par Zvejnieku akmens laikmeta kapulauka
hronoloģiju,“ Latvijas Vēstures Institūta Žurnāls, 1994. No. 4 (13), P.9-27; 2)
Denisova, R., „Zvejnieku akmens laikmeta kapulauka veidošanās vēsture
saistībā ar iegūtajiem radioaktīvā oglekļa datējumiem,“ Latvijas Vēstures
Institūta Žurnāls, 1994. No. 4 (13), P.28-44; 3) Р.У. ГРАВЕРЕ,
ЗТНИУЕСКАЯ ОДОНТОЛОГИЯ ЛАТЬІШЕИ, Rīga, Zinātne, 1987. Atšviesto
straipsnio anglų k. santraukos kopija.
4        Loze, I. rusų k. knygos Vėlyvasis neolitas ir Ankstyvasis bronzos
amžius Lubano lygumoje kai kurių dalių vertimas į lietuvių kalbą (Vertimas
Virgos Ramanauskaitės). Du failai atspausdinti iš kompiūterinių failų.
5        Graudonis, J. Nocietinātās apmetnes Daugavas lejtecē, Latvijas PSR
Zinātņu Akadēmija Vēstures Institūts. Rīga. Zinātne, 1989 m. Knygos
atšvietimas apie sutvirtinimus ir sutvirtintas gyvenvietes Žemutinėje
Dauguvoje.
6        Lõugas, L., Lidén, K., Nelson E., „Resource utilization along the
Estonian coast during the Stone Age,“ priešleidinė straipsnio kopija iš K.
Liden‘ės daktaro disertacijos „Prehistoric Diet Transitions,“ Stockholm
University, 1995. Atspausdinta printeriu.
7        Gurina, N.N., „Nauji neolitiniai paminklai Rytinėje Estijoje,“ Muistsed
Asulad Ja Linnused Arheologiline Kogumik I, Eesti Riiklik Kirjastus, Tallinn,
1955. P.153-171. Rusų k. straipsnis išverstas ų lietuvių k. Straipsnis
atšviestas, vertimas – rankraštis.
8        Jaanits, Von L., „Neue Gräberfunde auf dem spätneolithischen
Wohnplatz Tamula in Estland,“ studia neolithica in honorem Aarne Äyräpää
21.10.1957. Helsinki 1957, Helsingfors. Seorsum ex Suomen
Muinaismuistoyhdistyksen Aikakauskirja Finska Fornminnesföreningens
Tidskrift 58. Atšviestas žurnalo straipsnis su lietuvių k. vertimu „Nauji Estijos
Tamulos gyvenveitės Vėlyvojo neolito kapavičių radiniai,“ vertimas –
rankraštis.
9        Trys darbai apie Akmens amžių Estijos teritorijoje (archeologija,
tikėjimai, literatūra): 1) Jaanits L., Laul S., Lõugas V., Tõnisson E. Eesti
esiajalugu, eesti NSV Teaduste Akadeemia Ajaloo Institut, Tallinn; Kirjastus
„Eesti Raamat“, 1982. P.62-83, 94-100. Atšviestas estų k. straipsnis iš
knygos; 2) Jaanits, L. „Jooni Kiviaja Uskumustest,“ Religiooni Ja Ateismi
Ajaloost Eestis, Artiklite Kogumik II, Eesti Riiklik Kirjastus Tallinn 1961. P.5-
70. Atšviestas estų k. straipsnis iš knygos; 3) a. Dalis literatūros sąrašo iš
knygelės Noukogude Eesti Arheoloogie bibliograafiline nivestiu 1940-1985.
Tallinn 1988. Atšviesta kopija; b. Šio sąrašo dalinis vertimas į lietuvių k.
Rankraštis.
10        Du V.Lang darbai apie ankstyvąją žemdirbystę Estijos teritorijoje. 1)
Lang, V., „Early Farming and Farming Society in Estonia: marginal notes to
some tendencies of development,“ p. 176-181 (ir Ligi, P „Social Systems in
Estonia during the Late Bronze and Iron Ages,“ P.262-270, kartu su
literatūros sąrašais), Muinasaja Teadus 3, Eesti Arheoloogia
Historiograafilisi, Teoreetilisi Ja Kultuuriajaloolisi Aspekte, toimetanud Valter
Lang, Teaduste Akadeemia Kirjastus, Tallinn 1995. Atšviesta ištraukų
kopija; 2) Lang, V. Muinasaja Teadus 4. MUISTNE RÄVALA. Muistised,
kronoloogia ja maaviljelusliku asustuse kujunemine Loode-Eestis, eriti Pirita
jõe alamjooksu piirkonnas. Summary PREHISTORIC RÄVALA. Antiquities,
chronology and the establishment of farming settlement in North-West
Estonia, with special reference to the area on the lower reaches of the Pirita
River. Tallinn 1996. Atšviesta ištraukų kopija.
11        Vokiečių k. knyga apie Bronzos amžių Rytų Pabaltijyje: Šturms, E.
Die Ältere Bronzezeit im Ostbaltikum, MIT 28 Tafeln und 6 Karten, Berlin und
Leipzig, 1936, Walter de Gruyter & Co. Atšviesta kopija.
12        Ramanauskaitė, V., „Virvelinė keramika Lietuvoje (kultūriniu,
chronologiniu ir kartografiniu aspektu),“ Bakalaurinis darbas, Vilniaus
universitetas, Istorijos fakultetas, Archeologijos katedra. Vilnius, 1995 m.
Mašinraščio kopija.
13        Keturi straipsniai kitų šalių akmens ir bronzos amžiaus kultūrų
palyginamoji medžiaga: 1) Krainovas, D. „Apie Volosovo kultūros genčių
religinius vaizdinius,“ Slavų ir rusų senienos (red. B. Timoščiukas), str.
rinkinys, Maskva, Nauka, 1988 m. Straipsnis rusų k., išverstas į lietuvių k.
Originalus straipsnis – atšviesta kopija (su pieštuku įrašytais įiliustracijų
vertimais); vertimas – printeriu išspausdintas; 2) Milišauskas, Š., Kruk J.,
„Neolithische Befestigungen und die Einfriedung von Bronocice,“ Jschr.
Mitteldt. Vorgesch., 73, S. 231-236, Halle/ Saale, 1990 m. Vokiečių k.
straipsnis su lietuvių k. vertimu. „Neolitiniai sutvirtinimai ir aptvarai iš
Bronocice,“ Atšviesta straipsnio kopija, vertimas – rankraštis; 3)
ЧАРНЯЎСКІ, М., „Rutulinių amforų kultūros kapinynai Gardino krašte,“
Archeologiniai atradimai.  Šaltinis neaiškus. Atšviesta straipsnio kopija,
lietuvių k. vertimas – mašinraštis; 4) Buchvaldek, M., „Corded Pottery
Complex in Central Europe,“ JIES Vol. 8, Nos. 3 & 4 (Fall/ Winter 1980).
Atšviesta straipsnio kopija.
14        Šeši darbai apie Bronzos amžių Lietuvoje platesne perspektyva: 1)
Merkevičius, M., „Some Aspects of the East Baltic and Scandinavian
Relations in the Bronze Age,“ Visby seminar, June 11, 1999; Baltic Sea Area
Archaeological Network (BSAAN). http://viking.hgo.
se/bsaan/Papers/merkevici.htm. Tinklalapis accessed 5/13/01. Atspausdinta
kopija; 2) kvietimas į seminarą „Žalvario amžius Rytų Baltijos regione /
Bronze Age in the East Baltic Region“, 2000 m. lapkričio 8-10 d. Originalus
seminaro kvietimo kvietimas; 3) Luchtanas, A. „Žalvario apdirbimas
ankstyvuosiuose Rytų Lietuvos piliakalniuose,“ Lietuvos archeologija T. 2,
Vilnius, Mokslas, 1979 m. Leidinio straipsnio atšviesta kopija; 4)
Grigalavičienė, E. „Litauen in der Bronzezeit und Früheisenzeit,“
Zusammenfassung. P.260-279. Šaltinis nežinomas. Atšviestas straipsnis; 5)
Autorius? „Virvelinės keramikos ir laivinių formos kirvių kultūros Rytų
Pabaltijyje,“ 2.Pabaltijo TSRS Europinės dalies miškų juostos ir Panzalės
Ankstyvojo bronzos amžiaus kultūros,“ Rusų k. straipsnis su lietuvių k.
vertimu. Straipsnis atšviestas, vertimas – rankraštis; 6) Gimbutas, M. „A
Survey of the Bronze age Culture in the Southeastern Baltic Area,“
Światowit. Rocznik Katedry. Arheologii Pierwotnej i Wczesnośredniowiecznej
Uniwersytetu Warszawskiego. Tom XXIII, Warszawa 1960. P.389-433.
Atšviesta straipsnio kopija.
15        Jankauskas, R., Antanaitis, I., „Indo-Europeans in the East Baltic: A
Synthesis of Current Anthropological and Archaeological Theory and Data,“
1999 m. Loona (Estijoje) konferencijos pranešimo kopija, printeriu
atspausdinta. Galutinai publikuota straipsnyje tuo pačiu pavadinimu, knygoje
The Roots and Languages of Northern Eurasia II and III. Szombathely 30.9.
-2.10.1998 and Loona 29.6.-1.7.1999, red. Ago Künnap. Fenno-Ugristica 23
/ Historica Fenno-Ugrica. University of Tartu. Division of Uralic Languages /
Societas Historica Fenno-Ugrica. Tartu 2000.
16        Ištraukos iš Encyclopedia of Indo-European Culture, red. J.P. Mallory
ir D.Q. Adams: Agriculture (p.7-8), Corded Ware Culture (p.127-128),
Globular Amphora culture (p.226-227), Indo-European Homeland (p.290-
299), Kurgan Tradition (p.338-341), Linear Ware Culture (p.354-355), TRB
Culture (p.596-598). Fitzroy Dearborn Publishers: London and Chicago.
1997 m.
17        The Journal of Indo-European Studies. Mongraph Series, Editors: A.
Richard Diebold, Jr. And Edgar C. Polmé. October 1997. Monografijų
aprašymas, originalus brošiūras.
18        Makkay, J., „A Neolithic Model of Indo-European Prehistory,“ the
Journal of Indo-European Studies, Vol. 20, Numbers 3 & 4, Fall/ Winter
1992. atšviesta straipsnio kopija.
19        Mallory, J.P. „Ritual Treatment of the Horse in the Early Kurgan
Tradition,“ The Journal of Indo-European Studies, Vol. 9, P.205-226.
Atšviesta straipsnio koija.
20        Gimbutienė, M. „Indoeuropiečių protėvynė kurganų (pilkapių) kultūra
penktame, ketvirtame ir trečiame tūkstantmetyje pr.Kr.“, Metmenys, No. 22,
1971 m. Straipsnio atšviesta kopija.
21        Trys darbai apie archeologiją ir indoeuropietizacija: 1) „Special
section: Archaeology and Indo-European languages,“ Antiquity, 1988, Vol.
62, No. 236, p.563-573. Atšviesta straipsnio kopija; 2) Zimmer, S., „On Indo-
Europeanization,“ The Journal of Indo-European Studies, Vol. 18, Numbers
1 & 2, Spring / Sumer 1990. Atšviesta straipsnio kopija; 3) Adams, J. And
Otte, M., „Did Indo-European Languages Spread Before Farming?“, Current
Anthropology, Volume 40, Number I, February 1999, p.73-77. Atšviesta
straipsnio kopija.
22        Du straipsniai apie ankstyvuosius indoeuropiečius: 1) Makkay, J.,
„The Linear Pottery and the Early Indo-Europeans,“ Proto-Indo-European:
The Archaeology of a Linguistic Problem. Studies in Honor of Marija
Gimbutas. Red. S.N. Skomal ir E.C. Polomè. The Institute for the Study of
Man, Washington, D.C., 1987. P.165-184. Atšviesta straipsnio kopija; 2)
Chernykh, E.N., „Metallurgical Provinces of the 5th-2nd Millenia in Eastern
Europe in Relation to the Process of Indo-Europeanization,“ JIES Vol. 8,
Nos. 3 & 4 (Fall/ Winter 1980). P. 317-336. Atšviesta straipsnio kopija.
23        Du straipsniai apie bioantropolgija ir archeologija indoeuropiečių
klausimu: 1) Anthony, D., „The Archaeology of a Linguistic Problem,“ The
Journal of Indo-European Studies, Vol. 19, Nr. 3 & 4, Fall/ Winter 1991. P.
193-222. Atšviesta straipsnio kopija; 2) Mallory, J.P., „Human Populations
and the Indo-European Problem,“ The Mankind Quarterly, Vol. XXXIII, Nr. 2,
Winter 1992. P.131-154. atšviesta straipsnio kopija.
24        Trys straipsniai iš knygos Reconstructing Languages and Cultures,
red.E.C. Polomé ir W. Winter. Mouton de Gruyer: Berlin, New York. 1992 m.:
1) Thomas, H.L., „Archaeology and Indo-European comparative linguistics,“
p.281-315; 2) Diebold Jr., A.R., „The traditional view of the Indo-European
paleoeconomy: Contradictory evidence from anthropolgy and linguistics,“ P.
317-367; 3) Polomé, E.C., „Comparative linguistics and the reconstruction of
Indo-European culture,“ P.369-390. Atšviesta iš knygos straipsnio kopijos.
25        Šeši kalbotyros straipsniai: 1) Ariste, P., „The Earliest Substrata in
the Baltic-Finnic Languages,“ Nyelvészeti Dolgozatok. Kiadja A József Attila
Tudományegyetem Bölcsészettudományi Kara, Szerkeszti Hajdú Péter és
Nyíri Antal 101. P.5-11. Atšviesta straipsnio kopija; 2a) ΤΟΠΟΡΟВ, B.H., „К
ΡЕКОНСТРУКЦИИ ОДНОГО ЦИКЛА АРΧАИЧНЬІΧ МИФОПОЭТИЧΕСКИΧ
ПРΕДСТАВЛΕНИЙ В СВΕТΕ „Latvvju Dainas,““P.29-59; 2b) ИВАНОВ, Вяч.
Вс., „О МИФОПОЭТИЧЕСКИХ ОСНОВАХ ЛАТЬІШСКИХ ДАЙН,“ P.3-27.
БАЛТО-СЛАВЯНСКИΕ ИССЛΕДОВАНИЯ, Maskva, Nauka, 1984 m.
Atšviestos straipsnio kopijos; 3a-c) Straipsniai iš Itämerensuomalaiset
Kieklikontaktit Läänemeresoome Keelekontaktid, Kotimaiseten lielten
tukimuskeskuksen julkaisuja 61. Helsinki, Valtion Painatuskeskus, 1990 m.:
3a) Vaba, L., „Die Baltischen Sonderentlehnungen in den Ostseefinnischen
Sprachen,“ p. 125-139; 3b) Tiit-Rein, V., „On the Earliest Finnic and Balto-
Slavic Contacts,“ P. 140-147; 3c) Koivulehto, J., „Zu den ältesten Kontakten
zwischen Ostseefinnisch und Balto-Slavisch. Kommentar zum Vortrag von
Tiit-Rein Viitso,“ P. 148-153. Atšviesti straipsniai.
26        Nichols, J., „The origin and dispersal of Indo-european,“ Autorės
preliminarus medžiagos aprašymas, Mon, Oct 11, 1993. Necituoti be leidimo.
Atšviesta kopija.
27        Mallory, J.P., „A History of the Indo-European Problem,“ Journal of
Indo-European Studies. Atšviesta žurnalo straipsnio kopija.
28        Niskanen, M., „The Origin of the Baltic-Finns from the Physical
Anthropological Point of View,“ The Mankind Quarterly, Vol. XLIII Nr. 2,
Winter 2002. Atšviesta straipsnio kopija.
29        Šeši straipsniai iš 1989 ir 1990 m. (Proceedings of the Second
Conference on the Transformation of European and Anatolian Culture 4500-
2500 B.C. Dublin, Ireland, September 15-19, 1989. Parts I and III) Journal of
Indo-European Studies (JIES): 1) Gimbutas, M. „The Social Structure of Old
Europe,“ JIES 1989 Vol. 17 (3-4), P. 197-214; 2) Paliga, S., „Proto-Indo-
European, Pre-Indo-European, Old European Archaeological Evidence and
Linguistic Investigation, JIES 1989 Vol. 17 (3-4), P. 309-334; 3) Gimbutas,
M., „The Social Structure of Old Europe: Part 2-4,“ JIES 1990 Vol. 18 (3-4),
P.225-284; 4) Polomé, E.C., „The Indo-Europeanization of Northern Europe:
The Linguistic Evidence,“ JIES 1990 Vol. 18 (3-4), P. 331-338; 5)
Rimantienė, R. Ir Česnys, G., „The Late Globular Amphora Culture and its
Creators in the East Baltic Area from the Archaeological and Anthropological
Points of View,“ JIES 1990 Vol. 18 (3-4), P. 339-358; 6) Butrimas, A. ir
Česnys, G., „The Emergence of the Pamarių (Baltic Coastal) Group of Indo-
Europeans According to Archaeological and Anthropological Data,“ JIES
1990 Vol. 18 (3-4), P. 259-377. Atšviestos žurnalų straipsnių kopijos.
30        Du straipsniai apie baltų bei slavų kalbų ryšį: 1) Ištrauka iš ketvirtojo
skyriaus: „Balto-Slavic,“ P.59-67, Meillet, A., The Indo-European Dialects
(Translated by Samuel N. Rosenberg). Alabama Linguistic & Philological
Series No. 15. University of Alabama Press; 2) Senn, A., „The Relationships
of Baltic and Slavic,“ P. 139-151, Ancient Indo-European Dialects.
Proceedings of the Conference on Indo-European Linguistics Held at the
University of California, Los Angeles April 25-27, 1963. Red. H. Birnbaum ir
J. Puhvel. University of California Press, Berkeley ir Los Angeles, 1966 m.
Atšviesti iš knygų skyreliai.
31        Goodenough, W.H., „The Evolution of Pastoralism and Indo-
European Origins,“ P.253-265, Indo-European and Indo-Europeans. Papers
Presented at the Thirs Indo-European Conference at the University of
Pennsylvania. Red. G. Cardona, H.M. Hoenigswald, A. Senn. University of
Pennsylvania Press, Philadelphia, 1970 m. Atšviestas knygos straipsnis.
32        Anthony, D.W., „Horse, wagon and chariot: Indo-European
languages and archaeology,“ Antiquity 69 (1995): 554-65. Atšviestas
žurnalo straipsnis.
33        Du straipsniai apie Gyvakarų Vėlyvojo neolito kapą: 1) Tebelškis, P.
„Gyvakarų kaimo Vėlyvojo neolito kapas,“ Kultūros paminklai, T. 8, 2001, P.
3-10. Atšviestas straipsnis; 2) Jankauskas, R. Ir Tebelškis, P. „Late Neolithic
grave Gyvakarai in the context of current archaeological and
anthropological knowledge,“ Šaltinis nežinomas, dovanotas
bendraautoriaus. Straipsnio atšviesta kopija.
34        Loze, I.B., „Crouched burials of the Corded Ware Culture in the East
Baltic,“ Back to the Origin, pp. 311-326. Atšviestas knygos straipsnis.
35        Išversti į lietuvių kalbą skyreliai (3, 6, 7) apie Laidojimo ritualą,
Šamanizmą, Religiją ir kultą iš autoriaus A.P. Okladnikov‘o rusų k. knygos
Materialy i isliedovanija no archiologii SSSR 43: Neolit i bronzovyj viek
Pribaikalja (Pabaikalės Neolitas ir Bronzos amžius), TSRA MA, 1955, p. 301-
319, 344-355. Rankraštis.
36        Du Davis Elton Gay straipsniai apie tautosaką bei lietuvių tradicijas:
1) „A Northern European culture?: Some Comparative Notes on Lithuanian
and Other European Traditions,“ Folkloistikos siekiai. Tautosakos darbai XIV
(XXI) 2001 m., P. 197-206; 2) „As in the Life of Christ: Christian Conversion,
Christian Context and Lithuanian Incantations,“ Tautosakos tekstų analizė ir
interpretacija. Tautosakos darbai XVIII (XXV) 2003 m., p. 177-189. Atšviestai
straipsniai.
37        Penki lietuvių mitologijos darbai: 1) Gimbutienė, M. „Baltų mitologija“.
Išspausdinta 10 dalyse (1. Pradžia, 2-6. Senosios Europos deivės ir dievai
lietuvių mitologijoje, 7-10. Indoeuropietiškos kilmės dievai ir deivės): Mokslas
ir gyvenimas. – 1989 m. Nr. 1, p. 37-38, Nr. 2, p. 34-35, Nr. 3, p. 34-35, Nr.
4, p. 34-35, Nr. 5, p. 34-35, Nr. 6, p. 34-35, Nr. 7, p. 34-35, Nr. 8, p. 34-35,
Nr. 9, p. 32-33, Nr. 10, p. 30-31; 2) Gimbutienė, M., „Senosios Europos
deivės ir dievai lietuvių mitologijoje,“ Metmenys, no. 48, 1984, p. 28-57; 3)
Gimbutas, M.„The Lithuanian God Velnias,“ Myth in Indo-European
Antiquity, red. G.J. Larson,  p.87-92; 4) straipsniukas iš (nežinomo)
laikraščio apie ugnį: „Toli palei šilą… „ Pasakoja dr. Eugenija Šimkūnaitė; 5)
Balys, J. „Pratarmė“ ir „“Žemės ir negyvosios gamtos sutvėrimas,“ Lietuvių
liaudies sakmės, I. Parengė J. Balys. A.S. Lituanistikos instituto lietuvių
tautosakos archyvas, Kaunas. 1940 m. P. VII-XI, p.4-7. Atšviesti straipsniai.
38        Ištraukos iš dviejų šaltinių apie lietuvių mitologiją 1) Balys, J. „Senoji
kaimo kultūra,“ p.467-483, Lietuvių enciklopedija, 15-tas tomas: Lietuva,
Lietuvos enciklopedijų redakcija, Vilnius 1990 m. (Antrasis leidinys), Tomą
redagavo Vincas Maciūnas; 2) Pasakos su dainuojamaisiais intarpais,
surinko ir parengė J. Dovydaitis.  „Sigutė“, p.214-221; „Našlaitė – Antelė“, p.
222-223; „Žmogaus laimė,“ p. 322-327; „Įžeista dalia,“ p.348-350;
„Pasakysiu pasaką,“ p. 456; „Sakau sakau pasakas,“ p. 456; „Seku seku
pasaką,“ p. 456-457; „Laumės skalbia,“ p. 472; „Laumių sutartynė,“ p. 473;
„Raganos joja piestomis,“ p. 473-474; „Atspėja Audėjos Laumės vardą,“ p.
474-475. Vilnius, Vaga, 1987 m. Atšviestos kopijos.
39        Lietuvių tautosaka apie kai kuriuos gyvūnus. 1) Šaltinis MT III : a.
(ropliai ir) Pantinė gyvatė, p. 90-91, 106-107, 110-111, 124-127, 132-135;
b. Žaltys paprastasai, p. 140-145, 164-167, 170-171; c. Geležinė gyvatė, p.
171-175; 2) Šaltinis MT V : a. Antis naminė, p. 66-67; b. Gulbė, p. 86-87; c.
Pelėda, p. 93-95; d. Tetervinas, p. 99; e. Žąsis naminė, p. 121-125; f.
Meška, p. 200.
40        Basanavičius, J. „Jono Basanavičiaus kultūrinis palikimas,“ istraukos
iš Rinktinių raštų, Vaga, Vilnius, 1970. Atšviesta kopija.
41        Trys darbai Norberto Vėliaus darbai: 1) „Mythological Beings of
Lithuanian Legends,“ Anglų k. santrauka N. Vėliaus lietuvių k. knygos
Mitinės lietuvių sakmių būtybės, p.294-301. Ištraukos atšviesta kopija; 2)
„Senovės lietuvių religija ir mitologija,“ Pirma dalis. Krikščionybė feodalinėje
Lietuvoje. Knygoje Krikščionybė ir jos socialinis vaidmuo Lietuvoje, Vilnius,
Mintis, 1986 m. P. 9-40. Ištraukos atšviesta kopija; 3) N. Vėliaus Kurso
„Senoji lietuvių religija ir mitologija“ Įvado kurso Literatūros, šaltinių sąrašai.
Atšviesta kopija.
42        Čepienė, I. „Baltų mitologija. Šaltiniai ir tyrinėjimai. Baltų
pasaulėžiūros svarbiausieji bruožai. Baltų meno simbolika,“ Lietuvių etninės
kultūros istorija. Kaunas, Šviesa. 1992 m. Atšviestas knygos skyrius.
43        Du darbai, apie didvyrį/ herojų, ir apie raganas. 1) Rusų k. straipsnis
su lietuvių k. vertimu. Usevičius, K., „Pasakos ir technika“, Фольклор
Проблемы Тезауруса, 1994. P.19-27. Straipsnis – atšviestas, vertimas –
rankraštis; Verstos (Jūratės Savukynienės) ištraukos iš vokiečių k. Pasakų
enciklopedijos į lietuvių k. Šaltinis: Enzyklopädie des Märchens.
Handwörterbuch zur historischen und vergleichenden Erzählfschung.
Sudarytas K. Ranke, Remiant Giotingeno Mokslų Akademijai išleistas. T. 6,
knygos 4/5. Sonderdruck, Berlin. Vertimas – rankraštis.
44        1947 m. nežinomo šaltinio straipsnis lietuvių kalba apie „primityvaus“
žmogaus tikėjimą. Išleido „PATRIA“ Tübingene. Spaudė L. Kallenberg
Buchdruckerei, Ludwigsburge. (Tiražas 250 egzemplorių.) Studijų reikalams.
Atšviestas straipsnis.
45        Trys straipsniai vokiečių k. apie estų pirmykštę religiją, pasaulėžiūrą,
tikėjimus, išversti (Jūratės Savukynienės) į lietuvių kalbą. 1) Kulmar, T. „Das
Problem des lebendigen Leichnams in der estnischen Urreligion (Gyvojo
numirėlio / lavono problema estų pirmykštėje religijoje),“ Mitteiliungen für
Anthropologie und Religionsgeschichte (Antropologijos ir religijos istorijos
duomenys/ pranešimai. 8 tomas, 1 dalis). Band 8 – 1, 1994, Ugarite-Verlag,
Münster, p. 59-63. Straipsnis atšviestas, vertimas – rankraštis; 2) Kulmar, T.
„Über die religionsgeschichtliche Deutung des archäologischen Materials
aus der Steinzeit Estlands (Estijos religijos istorijos aiškinimas, remiantis
archeologine Akmens amžiaus medžiaga),“ Mitteiliungen für Anthropologie
und Religionsgeschichte (Antropologijos ir religijos istorijos duomenys/
pranešimai. 8 tomas, 2 dalis). Band 8 – 2, 1994, Ugarite-Verlag, Münster, P.
143-149. Straipsnis atšviestas, vertimas – rankraštis; 3) Kulmar, T. „Die
Gläubigkeit als ein hypothetischer Teil im Weltbild und Wertesystem des
Menschen in der jüngeren steinzeit (Tikėjimas kaip hipotetinė žmogaus
pasaulėžiūros ir vertybių sistemos dalis Ankstyvajame akmens amžiuje),“
Mitteiliungen für Anthropologie und Religionsgeschichte. Band 9 In
memoriam Alfred Rupp (1930-1993) 1994, Ugarite-Verlag, Münster, P.173-
179. Straipsnis atšviestas, vertimas – rankraštis.
46        Apie latvių mitologiją, tikėjimus iš tautosakos. 1) Iš 1926 m. knygos
apie latvių mitologiją, dešimt skyrelių vertimai į lietuvių k.: 8. Likimo dievybės,
15. Vandens, miškų ir kalnų dievybės, 17. Protėvių arba dvasių kultas, 18.
Vėlių gyvenimas anapus, 21. Tarpininkai tarp žmonių ir dvasių pasaulio, 29.
Dievų išvaizda ir savybės, 33. Motinų kultas, 38. Miško žvėrys mituose, 40.
Miško paukščiai, 43. Bendra latvių mitologijos apžvalga. Knyga Latviešu
mītoloģija ofrs pārstrādāts izdevums, autorius Prof. P. Šmits, Rīga. Kai kurie
atšviesti iš knygos puslapiai, vertimas – rankraštis. 2) Vīķis-Freibergs V.,
„Amber in Latvian Folk Songs and Folk Beliefs,“ Journal of Baltic Studies,
Vol. XVI, No. 3 (Fall 1985), p. 320-340.
47        Paulson, I. „Zur Aufbewahrung der Tierknochen im Jagdritual der
nordeurasischen Völker (Žvėrių kaulų saugojimas/ laikymas (garbinimas)
Šiaurės Euroazijos tautų medžioklės ritualuose),“ Zur Aufbewahrung der
Tierknochen im Jagdritual der nordeurasischen Völker, Akadémiai Kiado,
Budapest, 1968. P. 483-490. Atšviestas straipsnis, lietuvių k. vertimas –
rankraštis.
48        Estų, balto-finų mitologija, tikėjimai. Straipsnių rinkinys: I. Paulson,
The Animal Guardian…; Ü. Valk, On the Origin of the Balto-Finnic
Cosmogonic Myth; I. Paulson, The Old Estonian Folk Religion, The Water
World; I.V. Napolskikh, The Diving Bird Myth in Northern Eurasia; E.Ernits,
The Purpose and the Content of the Petroglyphs in the Onega Region; M.
Hoppál, Finno-Ugric Mythology Reconsidered; V.V. Napolskikh, Proto-Uralic
World Picture: A Reconstruction; Ü. Valk, Thunder Chasing Devil – An
Estonian Folk Belief in the Indo-European Context; Ü. Valk, Devil‘s Identity:
On the Problem of his Pre-Christian Prototype in Estonian Mythology.
49        Gimbutas, M. „Remarks on the Ethnogenesis of the Indo-Europeans
in Europe,“ Ethnogenese europäischer Völker. Aus der Sicht der
Anthropologie und Vor- und Frügeschichte. Bernhard, Kandler-Pálsson
(Hrsg.). Mit 97 Abbildungen und 46 Tabellen. Gustav Fischer Verlag:
Stuttgart, New York. 1986. P.5-20. Iš knygos atšviestas straipsnis.

Genetika, etnogenezė, antropologiniai „tipai“

50        Vienuolika rusų k. fizinės antropologijos straipsnių vertimai į lietuvių
k. 1) Denisova, R.J., „Pagrindiniai antropologinių tipų rezultatai,“ Tarybinė
Latvijos istorijos mokslas šiuolaikiniame etape, Ryga, Zinatne; Latvijos TSRS
Mokslų Akademijos Istorijos Institutas. Rankraštis; 2) Baltų etninės istorijos
problemos (straipsniai): a. Denisova (Ryga), R. „Rytų Pabaltijo Virvelinės
keramikos kultūra ir baltiškos etnogenezės problema,“ (straipsniai). P.12-32;
b. Butrimas, A., Česnys, G. (Vilnius)„ Apie Pamario kultūros ir jos nešėjų
genezę,“ P. 39-42; c. Vaks, A. „Rytų Lietuvos etnokultūrinis vystymasis
Vėlyvosios Bronzos ir Ankstyvosios Geležies epochoje pagal keramikos
medžiagą,“ P.46-49; d. Girininkas, A. (Vilnius), „Vėlyvosios Narvos kultūros
vaidmuo Rytų baltų susidarymo procese,“ p.51-52; e. Graudonis, J. (Ryga),
„Etninė situacija Dauguvos-Gaujos žemupyje Bronzos ir Ankstyvos geležies
epochoje,“ p. 53-58; f. Doluchanov P. (Leningradas), „Etniniai procesai
Pabaltijyje archeologiniais ir paleoekologiniais duomenimis,“ p.59-61;
Laikovskij E. (Minskas), „Baltų etnogenezės seniausias etapas Šiaurinės
Baltarusijos teritorijoje,“ P. 64-67; g. Loze, I. (Ryga), „Apie Lubano
keramikos kultūros ištakas Latvijoje,“ p.76-78; h. Telegin, D. (Kijevas), „Apie
Neolitinių Vislo-Dvino-Dnepro tarpupių kultūrų nešėjų vaidmenį
etnogenetiniame procese,“ p.97-99; i. Černiavskij, M. (Minskas),
„Baltarusijos ir Pietrytinio Pabaltijo Neolitinių genčių etnokultūriniai ryšiai,“ p.
102-104; j. Česnys, G., Rimantienė, R. (Vilnius), „Rutulinės amforos kultūros
ir jos nešėjų santykis su vakariniais baltais,“ p.105-106. Visi vertimai –
rankraščiai.
51        Denisova, R., „The Genesis and Evolution of the Neolithic Population
of the Eastern Bltic Lands,“ Physical Anthropology of European Populations,
edited by I. Schwidetzky, B. Chiarelli, O. Necrasov, World Anthropology
series, general editor Sol Tax. Mouton Publishers: The Hague, 1980. P.271-
279. Atšviestas straipsnis.
52        Lietuvos teritorijos etnogenetikos duomenų darbai: 1) Sidrys, R.V.,
„Šviesios akys Šiaurės Europoje: Ikiindoeuropiečių substratas?“, Mokslas ir
gyvenimas, 1996, Nr. 9, p.14-16. Atšviestas iš žurnalo straipsnis; 2)
Kasperavičiūtė, D., Kučinskas, V., Stoneking, M., „Y Chromosome and
Mitochondrial DNA Variation in Lithuanians,“ Annals of Human Genetics
(2004) 00, 1-15; 3) Pranešimų santraukos iš konferencijos apie genetiką
(genomo kilmę) Lietuvoje, 2005 m. lapkričio mėn. 17 d: Kučinskas V.,
„Genomo įvairovė: lietuviai Europoje;“ Jankauskas R., „Šiuolaikinis
antropologinis požiūris į Lietuvos gyventojų genomo kilmę;“ Motuza G.,
„Lietuvos gamtinės aplinkos ypatybių ryšys su etnogeneze;“ Satkūnas J.,
„Geologinės raida per paskutiniojo tarpledynmečio-ledynmečio klimatinį ciklą;
“ Česnys G., „Migracijų atspindžiai dviejų tūkstantmečių Lietuvos
antropologinėje medžiagoje;“ Girininkas A., „Poledyninės Lietuvos teritorijos
gyventojų rekolonizacijos tyrimai archeo-genetinės analizės metodu;“
Vaicekauskas A., „Lietuvių etnogenezė: istoriografijos metmenys;“
Kontrimavičius V., „Lietuvos ekosistemų sudėties ypatumai.“
53        Trys straipsniai, Indoeuropiečių ir Samii genetikos duomenys: 1)
Sokal R. R., Oden N.L., Thomson B.A., „ Origins of the Indo-Europeans:
Genetic evidence,“ Proc. Natl. Acad. Sci. USA, Vol. 89, pp. 7669-7673,
August 1992. Population Biology; 2) Gray R.D., Atkinson Q.D., „Language-
tree divergence times suppost the Anatolian theory of Indo-European origin,
“ Nature, Vol. 426, 27 November 2003, www.nature.com/nature; Tambets K.
et al, „The Western and Eastern Roots of the Saami – the Story of Genetic
„Outliers“ Told by Mitochondrial DNA and Y Chromosomes,“ Am. J. Hum.
Genet. 74:661-682, 2004. Atšviestos straipsnių kopijos.
54        Keturi straipsniai, Europos pirmųjų žemdirbių (vad. „neolite“)
genetikos duomenys: 1) Haak W. et al, „Ancient DNA from the First
European Farmers in 7500-Year-Old Neolithic Sites,“ 11 November 2005,
Vol. 310, Science, P.1016-1018, www.sciencemag.org; 2) Ammerman A.J.,
Pinhasi R., Bánffy, „Comment on „Ancient DNA from the First European
Farmers in 7500-Year-Old Neolithic Sites,““ 30 June 2006, Vol. 312,
Science, P.1875a, www.sciencemag.org; 3) Burger J. et al, „Response to
Comment on „Ancient DNA from the First European Farmers in 7500-Year-
Old Neolithic Sites,““ 30 June 2006, Vol. 312, Science, P.1875b, www.
sciencemag.org; 4) Burger J. et al, „Absence of the lactase-persistence-
associated allele in early Neolithic Europeans,“ PNAS, March 6, 2007; vol.
104, no. 10, p.3736-3741 su priedais. Visi straipsniai atspausdinti iš
interneto Science ir PNAS tinklalapių.
55        Europos genetikos duomenys, šeši straipsniai: 1) Elson, J.L.,
„analysis of European mtDNAs for Recombination,“ Am.J.Hum.Genet. 68:
145-153, 2001; Atšviesta straipnio kopija; 2) Barbujani G., Bertorelle G.,
„Genetics and the population history of Europe,“ PNAS, January 2, 2001,
Vol. 98, no. 1, p.22-25; 3) Semino O. et al, „The Genetic Legacy of
Paleolithic Homo sapiens sapiens in Extant Europeans: A Y Chromosome
Perspective,“ Science, Vol.290, 10 November 2000, p.1155-1159, www.
science.org; Atšviesta straipnio kopija; 4) Cavalli-Sforza L., „Genetic and
Cultural Diversity in Europe,“ Journal of Anthropological Research, Vol. 53,
Number 4, Winter, 1997, p. 383-404; Atšviesta straipnio kopija; 5) Rosser Z.
H. et al, „Y-Chromosomal Diversity in Europe is Clinal and Influential
Primarily by Geography, Rather than by Language,“ AmJ.Hum.Genet., 67:
000-000, 2000; Atšviesta straipsnio kopija; 6) Viegas J., „Daughters of Eve.
Geneticist: All Europeans Descended From Seven Matriarchal Clans,“
ABCNEWS.go.com/sections/science/DailyNee/daughters000420.
html#sidebar. Prieita 2000 m.? ; nukopijuota nuo tinklalapio.
56        Penki straipsniai apie biologinę antropologiją buvusioje Sovietų
Sąjungoje bei antropologinių tipų problemos. 1) Godina L., Butovskaya M.L.,
Kozintsev A.G., „Hisotry of Biological Anthropology in Russia and the Former
Soviet Union,“ Occasional Papers, Vol. 3, no. 5, 1993. International
Association of Human Biologists; Atspaudas; 2) Gochman I.I., „Several
Problems of Forming Ancient Anthropolgical Types in Eastern Europe in the
Light of Paleoanthropological and Craniological Materials of the
Czechosloval Territory,“ Iind Anthropologcal Congress of Aleš Hrdlička –
Universitas Carolina Pragensis 1982, p. 413-415; Atspaudas; 3) Lindstrom,
R.W., „History and Politics in the Development of Ethnogenetic Models in
Soviet Anthropology,“ University of Chicago, atiduotas spaudai 1997 m.
liepos mėn. 10 d., tačiau publikacijos šaltinis nežinomas; printeriu
atspausdinta straipsnio kopija; 4) Chernykh E.N., „Chauvinist Archaeologies
of the Colonizers and the Colonized: Lessson from the Soviet Marxist
Experience,“ Paper presented for the „Archaeology as a Colonial Endeavor“
Symposium, organized by R. McGuire at the Society for American
Archaeology Meetings, Anaheim, CA, April 23, 1994. Atšviesta kopija; 5)
Chapman J., Dolukhanov P.M., „The Baby and the Bathwater: Pulling the
Plug on Migrations,“ American Anthropologist 94, 1992, p. 169-174.
Atšviesta straipsnio komentaro kopija.
57        Ammerman A.J., Cavalli-Sforza L.L., The Neolithic Transition and the
Genetics of Populations in Europe. Princeton University Press: Princeton,
New Jersey. 1984. Atšviesta knygos kopija.
58        Trys straipsniai apie DNR, žemdirbystę ir archeologijos duomenis
Europos ir Pabaltijo kontekste, visų straipsnių autorius Prof. Marek Zvelebil:
1) „Revisiting Indreko‘s Culture Historical Model: „Origin and Area of
Settlement of the Finno-Ugrian Peoples“, TRAMES. Journal of Humanities
and Social Sciences, 2001, 5(55/50), 1, 26-47. Atšviesta straipsnio kopija;
2) „The Social Context of the Agricultural Transition in Europe,“
Archaeogenetics: DNA and the population prehistory of Europe, red. C.
Renfrew ir K. Boyle, McDonald Institute for Archaeological Research,
Cambridge, 2000, p.57-79; Atšviestas straipsnis; 3) „Who Were We 6000
Years ago? In Search of Prehistoric Identities,“ Traces of ancestry: studies
in honour of Colin Renfrew, red. M. Jones, p.41-60; Atspaudas.
59        Radiokarbono, stabiliųjų izotopų, mitybos duomenys:
1)        Eriksson G., „Norm and difference. Stone age dietary practice in the
Baltic region,“ daktaro disertacija, atšviesta kopija;
2)        Eriksson G., „Part-time farmers or hard-core sealers? Västerjers
studies by means of stable isotope analysis,“ Journal of Anthropological
Archaeology 23 (2004). P. 135-132; atšviesta kopija;
3)        Eriksson G., „Stable isotope analysis of human and faunal remains
from Zvejnieki,“ Back to the origin, 2006, p. 183-215, atspaudas iš knygos;
4)        Eriksson G., „Immigrant, returnee or commuter?“, Acta Archaeologica
Lundensia in 4, No.26, On the Road. Studies in Honour of Lars Larsson,
red. B. Hårdh, K. Jennbert, D. Olausson, Almqvist & Wiksell International
2007, p.188-192; atšviestas straipsnis;
5)        Eriksson G. et al, „Same island, different diet: Cultural evolution of
food practice on Öland, Sweden, from the Mesolithic to the Roman Period,“
manus accepterat Journal of Anthropological Archaeology 2008 (29);
atšviesta kopija;
6)        Eriksson G et al, „Distinguished by diet. The Neolithic Pitted Ware
Culture in the Baltic Region“, poster, metai?, atšviesta kopija;
7)        Eriksson G., Lõugas L., Zagorska I., „Stone age hunter-fisher-
gatherers at Zvejnieki, northern Latvia: radiocarbon, stable isotope and
archaeozoology data,“ Before farming 2003/1 (2), p.1-25, atšviestas
straipsnis;
8)        Eriksone G., Zagorska I., „Ko ēda akmens laikmeta suņi?,“
Arheoloģija un etnogrāfija, Rīga, 2003, 21. LAID, p.41-52; atšviestas
straipsnis;
9)        Fornander E., „The Wild Side of the Neolithic…“, 2005/2006, šaltinis
(magistras? Disertacija?); atšviestas darbas;
10)        Fornander E., Eriksson G., Lidén K., „Wild at heart: Approaching
Pitted Ware identity, economy and cosmology through stable isotopes in
skeletal material from the Neolithic site Korsnäs in Eastern Central Sweden,“
Journal of Anthropological Archaeology. (2008) In press. Doi:10.1016/j.jaa.
2008.03.004; atšviestas straipsnis;
11)        Gulliksen S. „Isotopic Fractionation of Norwegian Materials for
Radiocarbon Dating,“ Radiocarbon, Vol. 22, No. 3, 1980, P.980-986,
Atspaudas;
12)        Johansen O.S., Gulliksen S., Nydal R., „δ13C and Diet: Analysis of
Norwegian Human Skeletons,“ Radiocarbon, Vol. 28, No. 2A, 1986, P. 754-
761; Atspaudas;
13)        Kriiska A. et al, „New AMS Dates from Estonian Stone Age Burial
Sites“, Estonian Journal of Archaeology, 2007, 11, 2, 83-121, atšviestas
straipsnis;
14)        Lidén K., „A dietary perspective on Swedish hunter-gatherer and
Neolithic populations. An analysis of stable isotopes and trace elements,“ VI
skyrelis iš autorės daktaro disertacijos; atšviestas straipsnis;
15)        Lidèn K. et al, „“The wet and the wild followed by the dry and the
tame“ – or did they occur at the same time? Diet in Mesolithic-Neolithic
southern Sweden,“ Antiquity, Vol. 78, Nr. 299, March 244, p.23-33 (su
komentarais p.34-35); atšviestas straipsnis;
16)        Lidén K, Eriksson G., „Walking on the wild side: on cultural diversity
and the Pitted Ware Culture along the Swedish east coast during the Middle
Neolithic,“ From Stonehenge to the Baltic. Living with cultural diversity in the
third millenium BC, red. M.Larsson, M.P. Pearson, BAR International Series
1692, 2007, p.1-9; atspaudas;
17)        Lidén K., Nelson E.D., „Stable carbon isotopes as dietary indicator,
in the Baltic area,“ Fornivännen 89 (1994), p.13-21, atšviestas straipsnis;
18)        Linqvist C., Possnert G., „The First Seal Hunter Families on Gotland,
“ Current Swedish Archaeology, Vol. 7, 1999, p.65-87; atspaudas;
19)        Lõugas L., „Animals as subsistence and bones as raw material for
settlers of prehistoric Zvejnieki,“ Back to the origin, pp. 75-89; atšviestas
straipsnis;
20)        Lõugas L., Kriiska A., Maldre L., „New dates for the Late Neolithic
Corded Ware Culture burials and early husbandry in the Est Baltic region,“
Archaeofauna 16(2007): 21-31. Atšviestas straipsnis;
21)        Mannermaa K. et al, „New radiocarbon dates of human and bird
bones from Zvejnieki Stone Age burial ground in northern Latvia,“ Before
farming; pagrindinės autorės elektroninė straipsnio versija, atspausdinta
printeriu;
22)        Milner N. et al, „Something fishy in the Neolithic? A re-evaluation of
stable isotope analysis of Mesolithic and Neolithic coastal populations,“
Antiquity, Vol. 78, Nr. 299, March 244, p.9-22 (su komentarais p.34-35, žr.
Liden et al stripsnio pabaigoje); atšviestas straipsnis;
23)        Noe-Nygaard N., Price T.D., Hede S.U., „Diet of aurochs and early
cattle in southern Scandinavia: evidence from 15N and 13C stable isotopes,
“ Journal of Archaeological Science 32 (2005) 855-871; atšviestas straipsnis;
24)        Dvi stabiliųjų izotopų duomoenų lentelės iš Richards M.P. et al,
PNAS, May 22, 2001; Vol. 98, no. 11, p.6528-6532; atspausdinta iš
interneto;Richards M.P., Price D.T. Koch E., „Mesolithic and Neolithic in
Denmark: New Stable Isotope Data,“ Current Anthropology, Vol. 44, Nr. 2,
April 2003, p.288-295; atšviestas straipsnis;
25)        Richards M. P., Schulting R.J., Hedges R.E.M., „Sharp shift in diet at
onset of Neolithic,“ Nature, Vol.425, 25 September 2003, p. 366, www.nature.
com/nature, atspausdintas iš interneto straipsnis;
26)         Zagorska I., „Radiocarbon chronology of the Zvejnieki burials,“
Back to the origin, pp. 91-113; atšviestas straipsnis.
60        Antanaitis, I. „Rytų Baltijos regiono gyventojų ekonominė ir socialinė
organizacija Vėlyvajame Akmens ir Ankstyvajame Bronzos amžiuje“, Daktaro
disertacija, Humanitariniai mokslai, istorija (05 H), Vilnius, 2001 m. Atšviesta
kopija.
61        Loze I. „Dzintara atslēgalvas piekariņi Austrumbaltijā un to kultūras
piederība,“ Latvijas Zinātņu Akadēmijas Vēstis 1993, A., Nr. 7 (552), 32-38;
latvių k. straipsnis su anglų k. sntrauka; atšviestas straipsnis.
62        Vankina L., „Sārnates tipa atradumi Latvijas Neolīta apmetnēs,“
Arheoloģija un etnogrāfija, XI, p. 39-52. Rīga, 1974. Straipsnis latvių k. su
vokiečių k. santrauka.
63        Šeši  Antanaitis-Jacobs straipsniai. 1) Antanaitis, I., „An
Archaeomythological Approach to Meaning of Some East Baltic Neolithic
Symbols,“ From the Realm of the Ancestors. An Anthology in Honor of Marija
Gimbutas, red. J. Marler, Knowledge, Ideas & Trends, Inc., Manchester, CT,
p.145-162, atšvisestas knygos straipsnis; 2) Antanaitytė, I., „Kai kurių Rytų
Pabaltijo Neolito simbolių prasmės interpretacija,“ Kultūros paminklai / 5,
Vilnius, Savastis, 1997, p.3-17, atšviestas žurnalo straipsnis; Jankauskas,
R., Antanaitis, I., „Indo-Europeans in the East Baltic: A Synthesis of Current
Anthropological and Archaeological Theory and Data,“ Fenno-Ugristica 23,
The Roots of Peoples and Languages of Northern Eurasia II and III, red. A.
Kunnap, University of Tartu, Tartu, 2000, p. 115-124, atšviestas žurnalo
straipsnis; 3) Antanaitis-Jacobs, I., Girininkas, G., „Periodization and
Chronology of the Neolithic in Lithuania,“ Archaeologia Baltica 5, red. V.
Kazakevičius, C.V. Carnap-Bornheim, J. Hikes, V. Žulkus, Lithuanian Institute
of History, Žara, Vilnius, 2002, p.9-39, atšviestas žurnalo straipsnis; 4)
Antanaitis-Jacobs, I., Antanaitis-Jacobs, K., „The Great Goddess Concept:
Myth or Reality?“, Istorija LV, Vilnius, 2003, p.3-11, atšviestas žurnalo
straipsnis; 5) Girininkas A., Daugnora L., Antanaitis-Jacobs I., „When Did
Domesticated Horses Appear in Lithuania?“, Archaeologia Baltica 11, red. A.
Bliujienė, Klaipėda, 2009, p. 22-31, atšviestas žurnalo straipsnis; 6) viena iš
16 bendraautorių straipsnio su Bramanti B. et al, „Genetic Discontinuity
Between Local Hunter-Gatherers and Central Europe‘s First Farmers,“ kartu
su „Supporting Online Material“ šiam straipsniui, Scienceexpress, www.
scienceexpress.org / 3 September 2009 / …science.1176869; atšviestos dvi
dalys pdf straipsnio.
64        Antanaitis, I. 1993 m. referatas, „The Worship of Mary in Lithuania,“
atšviesta kopija.

Share
Show Buttons
Hide Buttons
Lithuanian Research and Studies Center is a public 501(c)(3) not-for-profit organization.