PASAULIO LIETUVIŲ ARCHYVAS
Pasaulio lietuvių archyvas (PLA) - didžiausias Lituanistikos tyrimo ir studijų centro
(LTSC) padalinys.
PLA pradžia galima laikyti 1946 m., kuomet Vokietijoje buvo pradėta rinkti istorinė
medžiaga, kuri buvo siunčiama į šv. Kazimiero seserų vienuolyną Čikagoje. Iš
pradžių darbas vyko privačia iniciatyva, o nuo 1948 m. prie Vyriausiojo Lietuvos
išlaisvinimo komiteto (VLIK) buvo suorganizuota Istorinės medžiagos rinkimo
komisija. Dėl prasidėjusios emigracijos komisijai susilikvidavus, VLIKo lietuvybės
išlaisvinimo tarnyba tęsė istorinės medžiagos rinkimo darbą iki 1950 metų. 1951 m.
VLIKo vykdomoji taryba pakviečia Vincentą Liulevičių, buvusį Istorinės medžiagos
rinkimo pirmininką. Jis pradeda dirbti Čikagoje Lietuvių tremtinių archyvo
pavadinimu, kuris netrukus (1950 m. pabaigoje) buvo pakeistas į Pasaulio lietuvių
archyvą.
Iš šv. Kazimiero seserų vienuolyno archyvas perėjo į Tėvų Jėzuitų globojamus ir
naujai 1957 m. pastatytus Jaunimo centro namus. Apie 1975 metus PLA
patalpintas Jaunimo centro naujajame pastate, kur dabar ir yra.
Nuo 1972 m. iki pat mirties 1994 m. PLA direktoriumi dirbo Česlovas Grincevičius.
Nuo 1981 m., įsikūrus Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui, PLA padeda tvarkyti
LTSC darbuotojai.
Archyvas renka ir kaupia organizacijų ir atskirų asmenų visuomenės ir kultūros
veikėjų archyvus, komplektuoja lietuvišką periodiką, renka ir saugo knygas,
brošiūras, žemėlapius ir kitokius spaudinius, susijusius su lietuviška veikla.
Biblioteka dabar turi daugiau kaip šimtą tūkstančių knygų ir daugiau kaip 1600
skirtingų pavadinimų periodinių leidinių. Knygos pirmasis egzempliorius yra
saugomas archyvinėje bibliotekoje, o antrasis duodamas Pedagoginio lituanistikos
instituto bibliotekai, kuria leidžiama naudotis visiems.
Dr. Robertas Vitas pradėjo knygas kataloguoti kompiuteriniu būdu.
Pasaulio lietuvių archyvo, kurį nuo 1981 m. tvarko LTSC, rinkinius sudaro:
1. Lituanistinė biblioteka;
2. Periodikos skyrius;
3. Rankraščių skyrius;
4. Personalijų ir organizacijų fondai, kur saugojami visuomenės, politikos, kultūros
veikėjų bei organizacijų veiklos medžiaga;
5. Švietimo fondas;
6. Kartografijos fondas, kur saugoma daugiau kaip 50 retesnių ir apie 1000
naujesnių Lietuvos žemėlapių;
7. Religinės literatūros ir mišiolų fondas, kurį sudaro jau uždarytų lietuviškų
parapijų išleistos ir naudotos knygos bei kita literatūra.
PLA pasididžiavimas - Lietuvių DP ("Displaced persons") Vokietijoje medžiaga,
kurią sudaro 234489 puslapiai dokumentų. Visi šie dokumentai įtraukti į fondus,
atitinkančius įvairias lietuvių DP stovyklas bei organizacijas Vokietijos miestuose ir
apylinkėse. Iš viso yra 130 aprašų, sudėtų abėcėlės tvarka. Be to, archyve
saugoma ir lietuvių DP stovyklose veikusių organizacijų dokumentai, sugrupuoti į
atskirus fondus: Lietuvos raudonojo kryžiaus centras, Lietuvių tremtinių
bendruomenės centro komitetas, LTB švietimo valdyba, Vokietijos krašto valdyba,
VLIK'as ir kt. Lietuvių DP dokumentuose yra originalių posėdžių protokolų,
korespondencijos, fotonuotraukų, įvairių raštų.
Archyve yra buvusio Lietuvos konsulato Čikagoje dokumentų fondas, datuojamas
1924 - 1997 m., taip pat ir asmeninis Lietuvos konsulų Petro ir Juzės Daužvardžių
fondas. Saugoma gausi konsulato ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos
pasiuntinybės Vašingtone, konsulų Niujorke ir Los Andžele, JAV lietuvių
organizacijų ir atskirų jų veikėjų korespondencija. Nemažai sukaupta JAV spaudos,
rašiusios apie įvykius Lietuvoje 1989 - 1991 m. ir spaudos atsiliepimai apie
dabartinius įvykius Lietuvoje. Didžioji dokumentinės medžiagos dalis liečianti
konsulato veiklą pokario metais, ypač palaikant ryšius su JAV lietuvių politine
veikla. Konsulato dokumentai atkuria JAV lietuvių politinį telkimąsi 1939 - 1941 m.
Be jau minėtų fondų PLA saugomi Pensilvanijos senų laikų lietuvių organizacijų,
Lietuvių rašytojų draugijos, Lietuvių istorijos draugijos, Amerikos Lietuvių Romos
katalikų moterų sąjungos, Lituanistikos instituto, Lietuvos kariuomenės, Amerikos
lietuvių tarybos nuo 1939 m., BALF, JAV lietuvių bendruomenės ir kt. dokumentų
fondai. Iš viso yra apie 60 įvairių organizacijų fondų. Be jų archyvas sukaupęs ir
kaupia asmenų, arba personalijų, fondus: atsargos karininko V. Augustausko,
rašytojo, Lietuvių rašytojų draugijos pirmininko B. Babrausko, poetės G.
Babrauskienės-Tulauskaitės, kunigo V. Bagdonavičiaus, bibliografo K.
Baltramaičio, mokytojo S. Barzduko, diplomato J. Bielskio, politologo, literatūrologo
J. Brazaičio (Ambrazevičiaus), tautosakininko J. Būgos, matematiko, teisininko,
politikos veikėjo P. Dailidės, generolo S. Dirmanto, P. ir J. Daužvardžių konsuliniai
ir asmeniniai fondai, kunigo, žurnalisto P. Garšvos, rašytojo, PLA direktoriaus Č.
Grincevičiaus, istorikoir Lietuvių istorijos draugijos pirmininko J. Jakšto, kunigo J.
Juozevičiaus, kalbininko, lingvistikos profesoriaus P. Joniko, visuomenės veikėjo I.
Juodvalkio, prelato, visuomenės veikėjo P. M. Juro, rašytojo A. Kairio, teisininko,
diplomato J. Kajecko, archyvo direktoriaus L. Kerulio, teisininko ir visuomenės
veikėjo M. Mackevičiaus, poeto, literatūros kritiko A. Mackaus, agronomų, žemės
ūkio ekonomistų ir visuomenės veikėjų V. Manelio ir F. Manelienės, geografo
profesoriaus K. Pakšto, rašytojos, visuomenės veikėjos J. Pakštienės
(Narutavičienės-Narūnės), inžinieriaus K. Pabedinsko, režisieriaus, aktoriaus S.
Pilkos, laikinosios Lietuvos vyriausybės nario ir pogrindžio veikėjo L. Prapuolenio,
prelato J. Prunskio fondai; Lituanistikos tyrimo ir studijų centro pirmininko prof. dr.
J. Račkausko, visuomenės ir kultūros bei švietimo veikėjos A. Rugytės, kunigo A.
Sabaliausko, knygų leidėjo J. Sako, Lietuvos krepšinio "tėvo", sportininko,
teisininko K. Savickaus, rašytojo B. Sruogos, istorikės V. Sruogienės ir teatrologės
D. Sruogaitės medžiaga; rašytojo A. Škėmos asmeniniai archyvai ir literatūrinis
palikimas; karininko ir politiko K. Škirpos, žurnalisto ir bendruomenės veikėjo J.
Šlajaus, "Laisvosios Lietuvos" leidėjo V. Šimkaus, teisininko J. Talalo, LE ir
"Amerikos balso" radijo bendradarbių P. Labanausko ir K. Jurgėlos, N. ir A.
Vokietaičių fondai.
Į VIRŠŲ
Pasaulio lietuvių archyvas (PLA) - didžiausias Lituanistikos tyrimo ir studijų centro
(LTSC) padalinys.
PLA pradžia galima laikyti 1946 m., kuomet Vokietijoje buvo pradėta rinkti istorinė
medžiaga, kuri buvo siunčiama į šv. Kazimiero seserų vienuolyną Čikagoje. Iš
pradžių darbas vyko privačia iniciatyva, o nuo 1948 m. prie Vyriausiojo Lietuvos
išlaisvinimo komiteto (VLIK) buvo suorganizuota Istorinės medžiagos rinkimo
komisija. Dėl prasidėjusios emigracijos komisijai susilikvidavus, VLIKo lietuvybės
išlaisvinimo tarnyba tęsė istorinės medžiagos rinkimo darbą iki 1950 metų. 1951 m.
VLIKo vykdomoji taryba pakviečia Vincentą Liulevičių, buvusį Istorinės medžiagos
rinkimo pirmininką. Jis pradeda dirbti Čikagoje Lietuvių tremtinių archyvo
pavadinimu, kuris netrukus (1950 m. pabaigoje) buvo pakeistas į Pasaulio lietuvių
archyvą.
Iš šv. Kazimiero seserų vienuolyno archyvas perėjo į Tėvų Jėzuitų globojamus ir
naujai 1957 m. pastatytus Jaunimo centro namus. Apie 1975 metus PLA
patalpintas Jaunimo centro naujajame pastate, kur dabar ir yra.
Nuo 1972 m. iki pat mirties 1994 m. PLA direktoriumi dirbo Česlovas Grincevičius.
Nuo 1981 m., įsikūrus Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui, PLA padeda tvarkyti
LTSC darbuotojai.
Archyvas renka ir kaupia organizacijų ir atskirų asmenų visuomenės ir kultūros
veikėjų archyvus, komplektuoja lietuvišką periodiką, renka ir saugo knygas,
brošiūras, žemėlapius ir kitokius spaudinius, susijusius su lietuviška veikla.
Biblioteka dabar turi daugiau kaip šimtą tūkstančių knygų ir daugiau kaip 1600
skirtingų pavadinimų periodinių leidinių. Knygos pirmasis egzempliorius yra
saugomas archyvinėje bibliotekoje, o antrasis duodamas Pedagoginio lituanistikos
instituto bibliotekai, kuria leidžiama naudotis visiems.
Dr. Robertas Vitas pradėjo knygas kataloguoti kompiuteriniu būdu.
Pasaulio lietuvių archyvo, kurį nuo 1981 m. tvarko LTSC, rinkinius sudaro:
1. Lituanistinė biblioteka;
2. Periodikos skyrius;
3. Rankraščių skyrius;
4. Personalijų ir organizacijų fondai, kur saugojami visuomenės, politikos, kultūros
veikėjų bei organizacijų veiklos medžiaga;
5. Švietimo fondas;
6. Kartografijos fondas, kur saugoma daugiau kaip 50 retesnių ir apie 1000
naujesnių Lietuvos žemėlapių;
7. Religinės literatūros ir mišiolų fondas, kurį sudaro jau uždarytų lietuviškų
parapijų išleistos ir naudotos knygos bei kita literatūra.
PLA pasididžiavimas - Lietuvių DP ("Displaced persons") Vokietijoje medžiaga,
kurią sudaro 234489 puslapiai dokumentų. Visi šie dokumentai įtraukti į fondus,
atitinkančius įvairias lietuvių DP stovyklas bei organizacijas Vokietijos miestuose ir
apylinkėse. Iš viso yra 130 aprašų, sudėtų abėcėlės tvarka. Be to, archyve
saugoma ir lietuvių DP stovyklose veikusių organizacijų dokumentai, sugrupuoti į
atskirus fondus: Lietuvos raudonojo kryžiaus centras, Lietuvių tremtinių
bendruomenės centro komitetas, LTB švietimo valdyba, Vokietijos krašto valdyba,
VLIK'as ir kt. Lietuvių DP dokumentuose yra originalių posėdžių protokolų,
korespondencijos, fotonuotraukų, įvairių raštų.
Archyve yra buvusio Lietuvos konsulato Čikagoje dokumentų fondas, datuojamas
1924 - 1997 m., taip pat ir asmeninis Lietuvos konsulų Petro ir Juzės Daužvardžių
fondas. Saugoma gausi konsulato ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos
pasiuntinybės Vašingtone, konsulų Niujorke ir Los Andžele, JAV lietuvių
organizacijų ir atskirų jų veikėjų korespondencija. Nemažai sukaupta JAV spaudos,
rašiusios apie įvykius Lietuvoje 1989 - 1991 m. ir spaudos atsiliepimai apie
dabartinius įvykius Lietuvoje. Didžioji dokumentinės medžiagos dalis liečianti
konsulato veiklą pokario metais, ypač palaikant ryšius su JAV lietuvių politine
veikla. Konsulato dokumentai atkuria JAV lietuvių politinį telkimąsi 1939 - 1941 m.
Be jau minėtų fondų PLA saugomi Pensilvanijos senų laikų lietuvių organizacijų,
Lietuvių rašytojų draugijos, Lietuvių istorijos draugijos, Amerikos Lietuvių Romos
katalikų moterų sąjungos, Lituanistikos instituto, Lietuvos kariuomenės, Amerikos
lietuvių tarybos nuo 1939 m., BALF, JAV lietuvių bendruomenės ir kt. dokumentų
fondai. Iš viso yra apie 60 įvairių organizacijų fondų. Be jų archyvas sukaupęs ir
kaupia asmenų, arba personalijų, fondus: atsargos karininko V. Augustausko,
rašytojo, Lietuvių rašytojų draugijos pirmininko B. Babrausko, poetės G.
Babrauskienės-Tulauskaitės, kunigo V. Bagdonavičiaus, bibliografo K.
Baltramaičio, mokytojo S. Barzduko, diplomato J. Bielskio, politologo, literatūrologo
J. Brazaičio (Ambrazevičiaus), tautosakininko J. Būgos, matematiko, teisininko,
politikos veikėjo P. Dailidės, generolo S. Dirmanto, P. ir J. Daužvardžių konsuliniai
ir asmeniniai fondai, kunigo, žurnalisto P. Garšvos, rašytojo, PLA direktoriaus Č.
Grincevičiaus, istorikoir Lietuvių istorijos draugijos pirmininko J. Jakšto, kunigo J.
Juozevičiaus, kalbininko, lingvistikos profesoriaus P. Joniko, visuomenės veikėjo I.
Juodvalkio, prelato, visuomenės veikėjo P. M. Juro, rašytojo A. Kairio, teisininko,
diplomato J. Kajecko, archyvo direktoriaus L. Kerulio, teisininko ir visuomenės
veikėjo M. Mackevičiaus, poeto, literatūros kritiko A. Mackaus, agronomų, žemės
ūkio ekonomistų ir visuomenės veikėjų V. Manelio ir F. Manelienės, geografo
profesoriaus K. Pakšto, rašytojos, visuomenės veikėjos J. Pakštienės
(Narutavičienės-Narūnės), inžinieriaus K. Pabedinsko, režisieriaus, aktoriaus S.
Pilkos, laikinosios Lietuvos vyriausybės nario ir pogrindžio veikėjo L. Prapuolenio,
prelato J. Prunskio fondai; Lituanistikos tyrimo ir studijų centro pirmininko prof. dr.
J. Račkausko, visuomenės ir kultūros bei švietimo veikėjos A. Rugytės, kunigo A.
Sabaliausko, knygų leidėjo J. Sako, Lietuvos krepšinio "tėvo", sportininko,
teisininko K. Savickaus, rašytojo B. Sruogos, istorikės V. Sruogienės ir teatrologės
D. Sruogaitės medžiaga; rašytojo A. Škėmos asmeniniai archyvai ir literatūrinis
palikimas; karininko ir politiko K. Škirpos, žurnalisto ir bendruomenės veikėjo J.
Šlajaus, "Laisvosios Lietuvos" leidėjo V. Šimkaus, teisininko J. Talalo, LE ir
"Amerikos balso" radijo bendradarbių P. Labanausko ir K. Jurgėlos, N. ir A.
Vokietaičių fondai.
Į VIRŠŲ
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |
| |
 |