Lietuvių medicinos muziejus yra įkurtas dr. Mildos Budrienės ir prof. Jono Račkausko
iniciatyva Lituanistikos tyrimo ir studijų centre, Jaunimo centro namuose. Muziejaus
vitrinos puošia Jaunimo centro koridorius ir kiekvienas lankytojas gali apžiūrėti
unikalius muziejaus eksponatus. Kol kas muziejus yra vienintelis išeivijoje renkantis ir
eksponuojantis medicinos istoriją apie lietuvius gydytojus, kurie ir labai sunkiomis DP
stovyklų sąlygomis bei atvykę į Ameriką dirbo žmonių sveikatos labui.
Lietuvių medicinos muziejaus iniciatorė ir direktorė dr. Milda Budrienė jau 1950
metais pradėjo rinkti duomenis apie senosios emigracijos lietuvius gydytojus. Tai
buvo pati pradžia, iš kurios vėliau atsirado Lietuvių medicinos muziejus.
Apie Lietuvių medicinos muziejaus steigimą
dr. M. Budrienė pradėjo tartis su prof. dr.
J. Račkausku dar 1986 m., kai jis statė vitrinines
spintas ir rengėsi atidaryti savo vadovaujamame
Lituanistikos tyrimo ir studijų centre naują skyrių
- Lietuvių muziejų. Profesorius daktarės planams
pritarė. 1988 m. iš Jaunimo centro vadovybės
buvo gautas ir atitinkamai įrengtas kambarys, kur
buvo tų pačių metų rugsėjo 28 d. iškilmingai atidarytas Medicinos muziejus.
Dr. M. Budrienės asmeninis rinkinys žymiai padidėjo 1956 m., mirus garsiam
vaistininkui Pranui Rakui, jo sūnus F. Rakas dr. M. Budrienei atidavė tėvo vaistinėje
užsilikusių senų medicininių daiktų.
Muziejaus knygų skyriuje saugomos senųjų lietuvių emigrantų gydytojų parašytos
knygos. Taip pat gaunama naujausia literatūra medicininėmis temomis iš dabartinių
lietuvių gydytojų profesorių ir mokslininkų. Lituanistikos tyrimo ir studijų centras
užmezgęs ryšius su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka ir iš ten nuolat
gaunama mokslinė medicininė literatūra.
Muziejų pastoviai papildo dovanotais aparatais, dokumentais, fotonuotraukomis,
instrumentais, knygomis, vaistais ir kitokiais dalykais lietuviai gydytojai, kurie išeina iš
praktikos arba jų kolegos ir giminės bei vaikai.
Be lietuviškos medicinos bibliotekos, muziejus turi ir archyvą, kuriame yra sukaupta
nemažai profesinių baigimo ir įvertinimo už nuopelnus dokumentų. Iš pastarųjų
minėtinas dr. Motiejaus Nasvyčio, ėjusio ir Lietuvos kariuomenės epidemiologo
pareigas, komandiruočių ir paskyrimų tarnybos lapai. Neseniai archyvas papildytas
dr. A. L. Graičiūno praeito šimtmečio istorine medžiaga, ne tik daktaro asmeniniais
dokumentais, bet ir lietuviškos profesinės veiklos medžiaga.
Eksponatams gausėjant, nebeužteko vietos specialiai įrengtame muziejaus
kambaryje. Septynios vitrinos įrengtos gretimame koridoriuje, tokiu būdu tokios
ekspozicijos, kaip lietuvių medicinos profesorių portretų galerija, karo lauko gydytojo
darbo įrankiai, vaistai, dr. M. Budrienės kolekcijos - piliulių puošnios dėžutės, gali būti
Jaunimo centro lankytojų apžiūrėtos net ir tada, kai muziejus uždarytas.
Lituanistikos tyrimo ir studijų centras užmezgė ryšius su Lietuvos centrine medicinos
biblioteka, iš kurios gaunama naujausia medicininė periodinė spauda, LTSC siunčia
Amerikos lietuvių gydytojų suaukotą ir parūpintą naujausią medicininę literatūrą.
Ateityje bus paruoštas archyvo aprašas.
Dabartinė muziejaus ir archyvo direktorė - Skirmantė Miglinienė
Į VIRŠŲ
